„Bitutė“ jau žino, kad vaikai auga labai skirtingose šeimose: vieni turi mamą ir tėtį, dar senelius, taip pat broliukų ir sesučių. Kiti turi tik mamą arba tėtį, o kartais ir jų netenka. Šį kartą „Bitutė“ pasakoja apie tikrai nepaprastą šeimą, kurioje dabar auga net 9 vaikai!

Netoli Švenčionėlių miestelio, prie miško, stovi didelis baltas namas, o jame gyvena Sikorskių šeimyna. Mama Vaiva sutiko papasakoti žurnalo skaitytojams apie savo didelę šeimą.

Miela Vaiva, pristatykite savo šeimą ir visus vaikus. Ar tiesa, kad ne visi gimė jūsų šeimoje – tad kaip atsidūrė pas jus?

Mūsų šeima nėra visai įprasta – joje gyvena devyni vaikai, kurių tikrieji tėvai dėl įvairių priežasčių negali auginti. Žinoma, tai labai liūdna, nes kiekvienam vaikui geriausia augti savo šeimoje. Bet jei jau taip nutinka, vaikui žymiai geriau augti kitoje šeimoje, o ne vaikų globos namuose.

Viskas prasidėjo nuo to, kad suaugus mūsų vaikams nusprendėme įsivaikinti vieną mergaitę. Na, bet iš kūdikių namų atsivežėme dvi. Paskui atsirado dar viena. Po to dar... Ir dabar mūsų šeimoje yra net devyni vaikai.

Gyventi didelėje šeimoje, mano supratimu, yra labai smagu, nes visada yra su kuo žaisti, iš ko pasimokyti ar su kuo pasitarti.

Ar visi vaikai vadina jus mama ir tėčiu?

Visi vaikai vadina mus mama ir tėčiu. Jie taip mus vadina nuo pirmųjų atsiradimo mūsų šeimoje dienų. Nors vyresni vaikai žino, kad gimė ne mūsų šeimoje, manau, kiekvienam vaikui labai norisi šimtus kartų per dieną į kažką kreiptis „mama“ arba „tėti“.

Kaip jums pavyksta visiems kartu draugiškai sugyventi ir rūpintis kiekvienu vaikučiu – juk jie skirtingo amžiaus ir charakterio.

Mūsų didelėje šeimoje pasitaiko visko – ir baramės, ir džiaugiamės labai triukšmingai, nes mūsų vaikai dar nedideli – vyriausiai dešimt metų, jauniausiam dveji. Bet vaikai auga draugiški, nes įpranta rūpintis vieni kitais. Be to, stengiamės apie viską kalbėtis ir išsiaiškinti įvairiausius nesusipratimus.

Kaip atrodo jūsų diena? Ar visi turi kokių nors pareigų? O jeigu jų nevykdo arba susipyksta, ar tenka vaikus bausti?

Penkios vyresnės mergaitės eina į mokyklą, du berniukai – į darželį. Namie lieka du mažyliai. Mes žaidžiame, ruošiame pietus ir laukiame vaikų. Po pietų – ramybės valanda, kai mažieji miega, o vyresni tyliai skaito arba ruošia pamokas. Po pavakarių dažniausiai dūkstame kieme arba dirbame darže, sode. Po vakarienės tvarkomės namus. Kiekvienas vaikas pagal savo išgales tvarko tam tikrą namų vietą, kurios kas savaitę vis keičiamos. Be to, privalo susitvarkyti savo kambarius ir spintas.

Vasarą, žinoma, labai daug laiko praleidžiame lauke, nes gyvename nepaprastai gražioje vietoje, kur ilsisi migruojantys paukščiai. Einame jų stebėti, mokomės pažinti. Be to, pradėjome sodinti sodą, vyresnės mergaitės turi po savo lysvelę, kurią kruopščiai prižiūri.

Žinoma, kartais pamirštame savo pareigas, apsipykstame, kaip ir visose šeimose. Stengiamės vaikus skatinti, kai jie gerai elgiasi, tuomet ir bausti nebereikia. Nes juk nė vienas vaikas nenori liūdinti savo tėvų.

Kokie yra didžiausi tokios didelės šeimos džiaugsmai? O kas jus labiausiai liūdina?

Turbūt didžiausias džiaugsmas – kur nors kartu nuvykti. Labai mėgstame keliauti, bet turime automobilį, į kurį sunkiai telpame, tai liūdina.

Ar pavyksta drauge atostogauti?

Visi kartu atostogaujame retai, bet labai mėgstame, kai mus aplanko svečiai.

„Bitutė“ pakalbino ir vyresniąsias Sikorskių šeimynos mergaites:

Ar džiaugiatės, kad jūsų šeima tokia didelė, ar nesipykstate?

Barbora: Taip, kartais pasipykstame – mažieji susipyksta dėl žaislų, o mes kartais ginčijamės dėl rimtesnių dalykų.

Agota: Džiaugiuosi, bet tenka ir susipykti.

Ką svajojate veikti užaugusios?

Agota: Būti pardavėja.

Barbora: Svajoju būti pagrindine stovyklos vadove – vadovausiu visai stovyklai.

Miglė: Dainininke ir šokėja.

Kokia bus jūsų vasara? Gal jau įvyko kokių nors linksmų nutikimų, apie kuriuos galėtumėte papasakoti „Bitutės“ skaitytojams?

Barbora: Važiuosiu į jūrų skautų stovyklą, norėčiau nuvažiuoti ir į tą stovyklą, kur buvau pernai, nes Martynas ten šiemet irgi važiuoja. Jis – mano geriausias draugas, beveik vienintelis, bet mama užrašė į šešėlių teatro stovyklą.

Miglė: Šią vasarą važiuosiu į dvi stovyklas. Labai dėl to džiaugiuosi, nes vienoje iš jų bus mano draugė Austėja.

Agota: Mano vasara bus linksma – maudysiuosi, valgysiu žemuoges, padėsiu mamai.

Ir dar visų – ir mamos, ir mergaičių norėčiau paklausti – kas jums yra laimė?

Barbora: Man laimė – būti su draugais ir artimais žmonėmis.

Miglė: Man laimė – atrakcionų parkai.

Agota: Esu laiminga, kad turiu šunį.

Mama Vaiva: Man didžiausia laimė – gražūs santykiai tarp žmonių. 


Tekstas publikuotas liepos-rugpjūčio „Bitutės” numeryje.