Povilas Gavorka. Gvido Pavalkio nuotr.

Liepos pradžioje Joniškio kultūros centre atidaryta sostinėje gyvenančio ir kuriančio menininko, tapytojo, dizainerio, 3D grafiko Povilo Gavorkos personalinė paroda „Anomalijos“, kurioje eksponuojami skirtingomis technikomis nupiešti fantasmagoriški siurrealių, nežemiškų būtybių paveikslai, ir visus juos jungia viena tema – tai, kad slepiasi po realybės sluoksniu.

„Manęs neintriguoja tai, kas akivaizdu. Mane visados įkvepia kosmosas, fantastiniai filmai, kompiuteriniai žaidimai, egzistenciniai klausimai, undergroundo kultūra, alternatyvioji muzika, miško pelkės, brūzgynai ir visokios nesąmonės, – vardija Povilas. – Būdamas vaikas augau grožėdamasis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Salvadoro Dalí, Šarūno Saukos paveikslais. Gal todėl mėgstu keistumus, nenormalumus, kraštutinumus, keistus gyvius, ultraspalvas, visa tai, ko nesutiksi realiame pasaulyje.“

Pasak P. Gavorkos, ši paroda brendo jau seniai, nuo 2009 metų. „Idėjų tiesiog prisikaupė. O kodėl paveikslai tokie, o ne kitokie – tiesiog turiu savo braižą. Man dažnai žmonės sako: čia jau tikrai tavo stilius, Gavorkos, nors iš tiesų manau, kad toks natūralus mano vaizdavimas, viskas gimsta iš galvos. Įsiklausau ir atvaizduoju tai, ką man sako fantazija.“ 

P. Gavorka sako parodai darbus atrinkęs iš dviejų serijų – „Anomalijos“ ir „Paralelinė realybė“, darbai skiriasi technika, bet visus juos jungia anomališkumas ir siurrealumo interpretacija, dėl to ir parodos pavadinimas gimė būtent toks.

Paklaustas, koks jam stilius, technika artimiausi, P. Gavorka susimąsto: „Viena vertus, tarsi norisi savo techniką susiaurinti, padaryti vienalytę. Kita vertus – baisu, kad susiaurindamas ją užblokuosiu save atrasti ką nors visiškai unikalaus, kad atsiribosiu nuo ieškojimų. Tokia mano dilema. Yra vienas darbas – beje, jis labiausiai patinka mano močiutei – kuris labai gerai šį jausmą iliustruoja. Taip ir vadinasi – „Dilema“.“

Povilas Gavorka „Dilema“ (2010 m.).

O kodėl parodai pasirinktas atokus Joniškio miestelis – ne didmiestis, ne sostinė? „Nes laikau save joniškiečiu. Nuo mažens čia lankiau meno mokyklą, nuo mažens čia piešiau. Bet parodą surengsiu ir Vilniuje. Gal kitąmet“, – sako menininkas.

Grįždamas į pačią pradžią, kai tik susidomėjo piešimu, Povilas prisiminė linksmą nutikimą: „Kartą pamačiau, kaip darželio draugo brolis gražiai piešia nindzes, ir supratau: viskas, noriu mokytis meno mokykloje. Pirmais metais nepriėmė, nes buvau per mažas, žliumbiau, bet kitąmet priėmė. Galiu pasakyti, kad jau darželyje žinojau, kad noriu mokytis meno mokykloje, o meno mokykloje žinojau, kad noriu stoti į VDA.“

Toliau, pasak P. Gavorkos, viskas klostėsi natūraliai: besimokant VDA ir ją baigus, patraukė ir kompiuteriniai žaidimai, ir dizainas, ir 3D grafika – sferos plėtėsi. „Jau nuo trečio kurso pradėjau dirbti įmonėse. Ir dabar dirbu agentūroje, daugiausia – su 3D grafika. Iš tikrųjų toks darbas nuo devynių ryto iki šešių vakaro suteikia duonos, leidžia pabendrauti su žmonėmis, čia esi priverstas skubėti, kartais aiškiau suvoki, ko nenorėtum daryti. Bet grįžti namo, į savo studiją – ir visiška laisvė. Gali būti tuo, kuo nori. Ką sugalvoji – tai ir įgyvendini. Čia esu nepriklausomas nuo kitų nuomonės, čia esu sau. Jeigu iš pasaulio dingtų visi žmonės, aš ir toliau kurčiau savo paveikslus dėl savęs“, – apie savo kasdienybę ir kūrybą pasakoja Povilas.

Turėti studiją, kur galėtų užsidaryti ir kurti – buvo P. Gavorkos svajonė. Ir šia svajone Povilas mėgaujasi jau beveik metus. Menininkas pasakoja studijoje po kasdienių darbų praleidžiantis apie valandą dvi: „Toks mano ritualas prieš miegą. Ir man labai patinka, kad čia padirbėjęs galiu nesitvarkyti ir rytą rasti viską taip, kaip palikau.“

Povilo Gavorkos paroda „Anomalijos“. Gvido Pavalkio nuotr.

Menotyrininkės Ievos Šadzevičienės parodos recenzija

Anapus fantazijos ribų atsiveria kitas realybės pasaulis, kuriame taip pat keliami gilūs, dažnai retoriniai žmogaus gyvenimo ir mirties beprasmiškumo klausimai („Tikslas“), žmogaus susitapatinimas su šiuolaikine „Silikonine siela“ (2011) – kolektyvine visuomene, kurios nariai, kad ir norėdami, nebegali gyventi po vieną. Kūrinyje „Tikslas“ (2017) Povilas Gavorka pateikia savitą gyvenimo ir mirties vartų interpretaciją, ne boschiškąją ar saukiškąją, bet gavorkiškąja, kuri perkelia šią amžinąją temą į XXI amžių. Anapus realybės laikas neegzistuoja, ir visi nuogi tokio pragaro (o gal žemiškojo gyvenimo) dalyviai rangosi amžinajame kūniškųjų „malonumų“ cikle, kuriame pagrindiniu herojumi tampa vaikas, valtele plaukiantis mirties vartų link. Jau gimimo akimirką mes esame viena sekunde arčiau mirties.

Vienas įdomiausių menininko kūrinių – dar 2009 metais sukurtas „Detonuotas žiedas“. Kalbant apie jį itin svarbi paties autoriaus interpretacija, netikėtas savižudžio sprogdintojo sulyginimas su nuodingu žydinčiu augalu, kuris stengiasi paskleisti kuo daugiau žiedadulkių, kaip savižudis sprogdintojas kad stengiasi savo susisprogdinimu sužeisti kuo daugiau žmonių. Tai šiuolaikinė ir labai paveiki Fleur du mal (pranc. „piktybės gėlė“) versija.

Kaip per vieną naktį galime susapnuoti daug sapnų, taip vienoje Povilo Gavorkos parodoje dėliojami skirtingi fantastiniai siužetai: linksmesnieji, pabarstyti azijietiškais motyvais: „Žuvies portalas“ (2016) ar „Rožiniai spąstai“ (2015). Išsižiojusios žuvies žiobtuose telpa visas pasaulis, savotiškas bet kur nukelti galintis e. terminalas, o stilizuotas azijietiškas žuveles vilioja rožiniai libido spąstai – individą veikia nenugalimas kolektyvinis tikslas – apgyvendinti mūsų planetą.

Gyvenimas kartais tiesiog lengvas pokštas: šios parodos šauktuku sakinio gale tampa „Juoko išsiveržimas“ (2016). Juokas įgauną kvatojančių kirmėliukų, o gal ir „n“ galvų turinčio slibino pavidalą. Štai tokia realybė anapus fantazijos ribų.

Povilo Gavorkos personalinė paroda „Anomalijos“ veikia Joniškio kultūros centre iki rugpjūčio 8 d.

Povilas Gavorka „Juoko išsiveržimas“ (2016 m.). Gvido Pavalkio nuotr.
Povilas Gavorka „Detonuotas žiedas“ (2009 m.). Gvido Pavalkio nuotr.
Povilas Gavorka „Žuvies portalas“ (2016 m.). Gvido Pavalkio nuotr.
Povilas Gavorka „Rožiniai spąstai“ (2015 m.). Gvido Pavalkio nuotr.
Povilas Gavorka „Tikslas“ (2017 m.). Gvido Pavalkio nuotr.
Povilo Gavorkos paroda „Anomalijos“. Gvido Pavalkio nuotr.
Povilo Gavorkos paroda „Anomalijos“. Gvido Pavalkio nuotr.