Pradėsime paprastai: susipažinkite – suvirintojas Remigijus. Bet, kaip pats sako, juk žmogus sotus ne vien duona kasdienine, todėl vyras siekia išmokti ir sužinoti kažką naujo: „Bet darydamas kažką naujo, stengiuosi neužmiršti ir pasidžiaugti tuo, ką turiu.“ Remigijus išties kalba pozityviai ir yra įsitikinęs, kad kai moki džiaugtis, tai pripildo tave pasitenkinimo, pasitenkinimas sukelia geras emocijas, o geros emocijos vėl pripildo entuziazmo ir noro judėti į priekį – toks tas gerasis užburtas ratas. Vyras kalba filosofiškai ir sako, kad jei kažką sugeba padaryti, tai ir padaro: „Jei galiu išversti – išverčiu, jei galiu parašyti – parašau, jei galiu savanoriauti – savanoriauju, jei galiu piešti – piešiu.“ Ir taip be galo – neišvardysime net. Bet vienareikšmiškai pasakysime – prieš jus žmogus, gebantis imti ir imantis iš gyvenimo viską, ką tik gali. Vis tik bene didžiausia Remigijaus meilė yra skulptūroms – segmentinėms skulptūroms iš metalo. Ir tai taip siejasi su jo gyvenimo moto: „Geriau dėl Viešpaties susinešioti, negu gėdingai rūdyti.“ Dar daugiau pozityvumo – videoreportaže.

Pozityvus