Liepos 17 d. prisimename šešiolika karmeličių vienuolių, nukankintų per Prancūzijos revoliuciją. 1789 m., kai prasidėjo revoliucija, dvidešimt viena basoji karmelitė gyveno Prancūzijos Kompjenė vienuolyne, įsteigtame dar 1641 m. Revoliucijos vyriausybė 1790 m. nutarė uždaryti vienuolyną, o vienuoles iškeldinti ir išsklaidyti, uždraudus joms gyventi bendruomenėje. 1794 m. šešiolika seserų buvo apkaltintos, kad tęsia religinį gyvenimą. Jos buvo areštuotos birželio 22 d. ir įkalintos Kompjenė vizitiečių vienuolyne. Seserys ir čia atvirai gyveno pagal vienuolių regulą. 1794 m. liepos 12 d. karmelitės buvo pervežtos į Paryžių ir po penkių dienų nuteistos mirti. Į giljotiną jos nuėjo giedodamos Salve Regina.

1906 m. popiežius šv. Pijus X jas beatifikavo. Karmelitės buvo: Marie Claude Brard; Madeleine Brideau; Maire Croissy; Marie Hanisset; Marie Meunier; Rose de Neufville Annette Pebras; Anne Piedcourt: Madeleine Lidoine, priorė; Angelique Roussel; Catherine Soiron ir Therese Soiron, kurios buvo ir kraujo seserys, kilę iš vienos šeimos;  Anne Mary Thouret; Marie Trezelle; ir Elizabeth Verolot.

Vienuolių kankinystė buvo įamžinta garsioje kompozitoriaus Francois Poulenc operoje „Karmeličių dialogai“.