Sutinku. Straipsnio pavadinimas kai ką privers pasijusti tik dar toliau nuo spartaus technologijų vystymosi, nei esame iš tikrųjų.

Kuris iš mūsų nuoširdžiai tikime, kad kaip lygūs su lygiais gyvensime ir dirbsime drauge su robotais? Todėl verčiau kalbame apie feminizmą, seksizmą, rasizmą ir lyčių lygybę, liečiančią mus, būtybes iš raumenų ir kaulų. Tarsi vis labiau progresuojanti robotų industrija nebūtų pakankamas akibrokštas ir akstinas naujiems iššūkiams.

Esu gimusi ir gyvenu Europoje. Jaučiuosi pakankamai lygi vyrui: galiu uždirbti tiek, kiek ir jis, galiu turėti nuosavus namus, pulką meilužių, moku įsukti lemputę, įkalti vinį ir pakeisti elektros saugiklį. Galėčiau daryti ir daugybę kitų dalykų, kurie dar visai neseniai buvo priskiriami tik vyrams, bet nematau prasmės. Visas tas paviršinis feminizmas, mano nuomone, pastaruoju metu nuėjo per toli. Bet gal tai turi kažką bendra su pulkais į Europą plūstančių jaunų vyrų, kurių pažiūriu moteris turi tik pusę smegenų, privalo užsidengti kiekvieną savo odos lopinėlį, tinka tik seksui, gimdymui ir maistui gaminti? Gal civilizuoto pasaulio moterys, pažvelgusios į visiškai kitokį, tamsų, religinio fanatizmo užvaldytą pasaulį, kurį su savimi atsineša imigrantai iš Sirijos, Irano, Šiaurės Afrikos ir t. t., prisiminė, kaip lengva prarasti tai, dėl ko taip ilgai ir skausmingai kovota?

Sunku pasakyti, ar ateis diena, kai moterys pagaliau sustos ir pasakys: dabar mes galime viską, turime viską ir jaučiamės lygios vyrams, saugios ir pagaliau laimingos. Pažįstant moters prigimtį, tikriausiai tokia diena niekada neateis. Juo labiau kad netolimoje ateityje atsiras didelis naujas visuomenės segmentas – robotai. Jie patys už save nepakovos, ir jiems, tiesą sakant, visiškai „dzin“ bus, ar jie sukurti moterimi, ar vyru, ir kokias funkcijas – vyriškas ar moteriškas turės atlikti. Tačiau feministės jau dabar turi naujos veiklos, pradeda kovoti dar nesamą, bet visai įmanomą būsimą karą.

2011 metais robotas, vardu Watsonas, pirmą kartą nugalėjo žmogų, vardu Kennethas Jenningsas, amerikietiškoje televizijos viktorinoje, kurią iki tos dienos ponas Jenningsas buvo laimėjęs 74 kartus iš eilės. Būtent tada tapo aišku, kad kompiuteriai gali ne tik konstruoti mašinas, bet pradeda skverbtis į kasdienį žmogaus gyvenimą. IBM kompanija įrodė, kad jau labai greitai robotai galės „mąstyti“ ir suprasti komplikuotą kūrybingą mūsų pasaulį.

Tyčia ar netyčia IBM pasiekimai sukėlė ir neigiamų emocijų, ypač moterims ir ypač feministėms. Watsonas nėra vienintelis dirbtinio intelekto egzempliorius. Kiek žinoma, IBM laboratorijoje Teksase yra dar vienas robotas, kuris nesulaukė tiek daug spaudos dėmesio. Tik neaišku, ar dėl to, kad šis robotas kalba moterišku balsu ir, skirtingai nuo pasauliniame dėmesyje besišildančio Watsono, atlieka „moteriškas“ funkcijas – sutinka, priima ir aptarnauja svečius.

Britai teigia, kad per ateinančius dvidešimt metų net trečdalis profesijų bus visiškai robotizuotos, 242 000 taksi greitu laiku pakeis Google automobiliai be vairuotojų. Tad feministės tikrai turi dėl ko jaudintis, nes pasaulis keisis neatpažįstamai. Bet ar visose srityse?

Stereotipai juk išliks. Moteriškus darbus atliks moteriškai atrodantys ir kalbantys robotai, vyriškus – vyriškai atrodantys ir kalbantys. Neutralios lyties robotai gąsdina žmones, mes paprasčiausiai jaučiamės patogiau, jeigu robotas turi lytį. Įprastai visuomenė daug imliau reaguoja į moterišką balsą. Vyriškas balsas dažniausiai skamba įsakmiai, ir mes nenorime, kad mums įsakinėtų robotai.

Nors feministės jau dabar pradeda triukšmauti, robotų invazijos, ko gero, labiau baimintis turėtų vyrai. Tai, kad darbai vis dar skirstomi į vyriškus ir moteriškus, reiškia, jog būtent vyrai praras daugiausiai darbų, nes sunkiosios profesijos – statybininkų, kareivių, vairuotojų, elektrikų ir pan. – bus vienos pirmųjų, kuriose darbuosis automatai.  

Pasaulietiškoms moterims ramybės neduoda ir sekso klausimas, ypač populiarūs sexbotai, kurių dauguma yra moteriškos lyties. Psichologai teigia, kad augantis tokių robotų populiarumas baigsis katastrofa – sveikų moters ir vyro santykių sunaikinimu. Kuris sexbotas pasakys: „Brangusis, šiandien man skauda galvą“?

Pasaulis keičiasi. Norime to ar ne. Ir visada bus dėl ko ir su kuo kovoti. Žinoma, kova už robotų „lyčių“ lygybę atrodo šiek tiek juokingai, bet štai pakovoti prieš didžiosios dalies žmonių darbų robotizavimą nelabai turėsime su kuo. Ir visai gali būti, kad netrukus naujas karas vyks nebe tarp vyrų ir moterų, bet vyrų ir moterų – prieš robotus, nepaisant to, kokia lytis jiems būtų suteikta.