EPA nuotrauka

„Jūs, katalikai, jei tikite savo kunigais ir vyskupais, likite su jais. Eikite pas juos, jei norite pakliūti į dangų. O jei norite išnaikinti narkotikus… Aš eisiu į pragarą. Prisijunkite prie manęs“, – taip yra sakęs Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte.

Valstybės, kurioje 80 proc. iš daugiau nei 100 milijonų gyventojų yra Romos katalikai, vadovu praėjusių metų gegužę išrinktas vyras kandidatuodamas žadėjo nužudyti 100 tūkst. narkomanų ir yra palyginęs save su Adolfu Hitleriu. Jis nežmoniškomis priemonėmis tvarko narkotikų problemą, nori sugrąžinti mirties bausmę, remia valstybės finansuojamą kontracepciją, skyrybų įteisinimą ir homoseksualų partnerystę. Kiekvienam iš šių užmojų prieštarauja Katalikų Bažnyčia.

Karas su narkotikais

Po pusmečio prezidento paskelbtas kruvinas karas jau buvo nusinešęs 6 tūkst. gyvybių. Metodas toks – žudomi narkomanai ir narkotikų platintojai. Tuo užsiima policininkai, savigynos būriai, paprasti civiliai, atsiliepę į prezidento kvietimą.

Tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ dar sausį paskelbė ataskaitą „Būsi nužudytas, jei esi neturtingas. Neteisminės egzekucijos Filipinų „Kare su narkotikais“, kurioje aprašoma, kad policija sistemingai ir neteisėtai kovojo prieš pačius vargingiausius ir silpniausius šalies žmones, klastodama „įrodymus“, samdydama profesionalius žudikus, nusavindama nužudytųjų turtą, klastodama oficialius dokumentus. „The Economist“ suskaičiavo, kad prezidento Duterte's dešimties mėnėsių neteisminės egzekucijos pareikalavo tris kartus daugiau gyvybių nei per devynerius karo padėties metus, valdant diktatoriui Ferdinandui Marcosui.

Iš pradžių kritikuoti dėl silpno ir nepakankamo atsako į prezidento karą su narkotikais, sausį katalikų vyskupai parašė laišką, smerkiantį terorą neturtingųjų atžvilgiu: „Negalima ištaisyti blogio kitu blogiu. Geras tikslas nepateisina priemonių.“

EPA nuotrauka

Mirties bausmė

Kovą Filipinų Kongrese balsuota dėl mirties bausmės, suspenduotos 2006-aisiais, grąžinimą, nepaisant Katalikų Bažnyčios, Jungtinių Tautų ir žmogaus teises ginančių organizacijų kritikos. Gegužę vyko Filipinų vyskupų konferencijos inicijuotas „Žygis už gyvybę“ – iš Midanao pietinėje šalies dalyje piligrimai 21 dieną keliavo per visą archipelagą, rodydami savo nepritarimą mirties bausmei. Senatui, kuris taip pat turės balsuoti dėl šio įstatymo,  jie įteikė peticiją, išryškinančią šio įstatymo grėsmes. Visų pirma atsiranda rizika, kad bus nubausti ir nekalti žmonės, o ypač vargšai, negalintys pasisamdyti advokatų, taip pat jis pažeidžia tarptautines sutartis ir gali turėti ekonominių pasekmių, jei ES papildomai apmokestintų iš Filipinų importuojamas prekes.

„Vatikano radijas“ pranešė, kad Manilos arkivyskupas žygeivius ir visus filipiniečius ragino būti tauta, puoselėjančia gyvybės kultūrą. Nors nusikaltimai žeidžia gyvybę, negalima bausti ją atimančiomis priemonėmis, nes tai skleidžia mirties kultūrą.

Katalikų Bažnyčios katekizme mirties bausmę leidžiama taikyti tik tada, jei ji yra „vienintelis būdas apginti žmonių gyvybę nuo neteisaus užpuoliko“, ir pažymima, kad valstybės šiais laikais yra pajėgios nusikalstančiuosius padaryti nepavojingus neatimdamos galimybės pasitaisyti, todėl pasmerkimas myriop „pasitaiko labai retai, praktiškai jų iš viso nebūna“.

EPA nuotrauka

Nauji užmojai

Filipinai yra vienintelė valstybė pasaulyje, jei neskaičiuojame Vatikano,  neturinti skyrybų įstatymo. Tiesa, santuokos gali būti anuliuotos, taip pat įstatymiškai pripažįstama etninių mažumų teisė puoselėti savo tradicijas, kas reiškia leidžiamas skyrybas ar poligamiją musulmonams ar tam tikroms gentims.

Tačiau ši situacija greitu metu gali pasikeisti, rašo amerikiečių katalikiškas dienraštis „Crux“, nes Filipinų Atstovų rūmų pirmininkas Pantaleonas Alvarezas praėjusią savaitę pristatė du naujus įstatymų projektus. Vieną dėl „lengvo santuokos nutraukimo“, kitą – dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo. Jei būtų priimtas pastarasis įstatymas, Filipinai taptų pirmąja Pietryčių Azijos šalimi, teisiškai pripažįstančia homoseksualų sąjungas.

Pastarąjį dešimtmetį abu teisėkūros projektai buvo siūlomi ne kartą, tačiau iki pat šiol nebuvo priimti. „Laylo Research Strategies“ agentūros 2015 metais atliktų visuomenės apklausų duomenimis, 70 proc. filipiniečių „stipriai“ nepritaria vienalyčių santuokų įteisinimui, 67 proc. prieštarauja skyrybų įstatymo priėmimui. Tačiau šie duomenys surinkti prieš R. Duterte, kurį palaiko didžioji dauguma filipiniečių, ateinant į valdžią. Alvarezas yra artimas prezidento Duterte's sąjungininkas.

EPA nuotrauka

Karo padėtis

Gegužės 23 d. islamistų grupuotei pradėjus Filipinų pietuose esančio Maravio miesto, nuo sostinės Manilos nutolusio per tūkstantį kilometrų, puolimą, prezidentas R. Duterte paskelbė 60 dienų karo padėtį. Nuo tada Mindanao saloje žuvo ar buvo priversti palikti namus daugybė civilių. Pagal Konstituciją karo padėtis gali trukti iki 60 dienų, tačiau liepos 22 d. prezidento sušaukta neeilinė Kongreso sesija balsavo ją pratęsti. Karo padėtis galios iki metų pabaigos. Maravis yra musulmoniško autonominio regiono centras, kuriame gyvena apie 200 tūkst. gyventojų, daugiausia musulmonų.

Maravio vyskupas Edwinas de la Pena nepatenkintas karo padėties pratęsimu. Pasak jo, šitaip varžomas žmonių judėjimas, prekių transportas. Kaip pranešė katalikiškas naujienų portalas „UCAN“, valdžios negebėjimą išvaduoti Maravį iš teroristų gniaužtų per 60 dienų vyskupas pavadino „blogu ženklu“. Liepos 17 dieną 1,5 tūkst. katalikiškų šalies mokyklų pradėta dviejų savaičių maldos akcija už apgulto Maravio išlaisvinimą ir atstatymą. Filipinų vyskupų konferencija išreiškė abejonę, ar karo padėties pratęsimas pasitarnaus taikai. 

EPA nuotrauka

Laimi valstybė

Nors Bažnyčios moralinis autoritetas visuomenėje gana stiprus, jis tikrai sumažėjęs nuo 1986-ųjų, kai katalikų ganytojai paskatino revoliuciją, nuvertusią diktatorių F. Marcosą. Daugiau nei du milijonai žmonių, vyskupų, o ypač kardinolo Jaime Sino, paraginti, su rožiniais rankose protestavo Manilos gatvėse.

Dabar situacija kitokia. Pavyzdžiui, 2012 metais, kai vyskupai kritikavo įstatymo projektą dėl kontracepcijos ir lytinio švietimo, dalis tikinčiųjų nepritarė. Sociologas iš Manilos laikraščiui „USA Today“ sakė, kad filipiniečiai iš kunigų tikisi dvasinio peno, o ne nuomonių politiniais klausimais; kunigas, kalbantis apie politiką, juos atstumia. Šiandien nėra tokio įtakingo ganytojo kaip J. Sinas, gebėjusio mobilizuoti visuomenę.