16-asis Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte (g. 1945), išrinktas praėjusiais metais. 

EPA nuotrauka

Tekstą pagal Pulitzerio premijos laureato, žurnalisto, dirbusio daugiau nei 50 šalių, Richardo C. Paddocko publikacijas „New York Times“ parengė Matas Baltrukevičius. Pagrindinis teksto klausimas skamba taip: kodėl nežmoniškais metodais, bet veiksmingai su prekyba narkotikais kovojantis Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte negali įveikti saujelės islamistų kovotojų?

Filipinų „kietuolis“

Islamistų grupuotė Maute, kovojanti su vyriausybės pajėgomis netoli Maravio miesto Pietų Filipinuose, paprašė abipusio ugnies nutraukimo. Šalies prezidentas pasiūlymą atmetė. „Jie sakė, jog nusileis iki Maravio, kad miestą sudegintų.“ Aš atsakiau: „Pirmyn, padarykite tai“, – žurnalistams pasakojo Rodrigo Duterte. Jo palinkėjimas išsipildė. 100 Maute kovotojų ir jų sąjungininkai, kovojantys su „Islamo valstybės“ (ISIS) vėliava, užgrobė Maravį prieš du mėnesius. Kova su islamistais tapo didžiausiu iššūkiu prezidentui pirmaisiais kadencijos metais.

Gubernatoriaus sūnaus, tapusio prezidentu, vaikystė buvo sunki. Jo brolis Emmanuelis sako: „Smurtas namie, smurtas mokykloje ir kaimynystėje.“ Todėl ir subrendęs jis nevengia aštrios retorikos ir veiksmų. 1998 m. skyrybų bylos psichologo išvadose rašoma, jog prezidentas „turi narcizinį sutrikimą. Žemina kitus ir pažeidžia jų teises“. R. Duterte teigė, kad yra nužudęs „maždaug tris žmones“, taip pat pripažino vartojęs narkotikus.

Prezidentas, didžiausią dėmesį skiriantis kruvinai kampanijai prieš prekybą narkotikais (per devynis mėnesius nužudyta daugiau žmonių negu per visą diktatoriaus Ferdinando Marcoso 21-ų metų autoritarinį valdymą), buvo nepasiruošęs karinei grėsmei, nors islamistų grupuotės šalies pietuose jau veikia metų metus.

Nacionalinio karo koledžo Vašingtone profesorius Zachary M. Abuza teigia, jog problema ilgą laiką buvo neigiama: „Vyriausybė neigia, kad šalyje auga ISIS ir su ja siejamos grupuotės. R. Duterte policiją ir kitas saugumo pajėgas naudojo narkotikų prekeiviams žudyti ir buvo visiškai į tai susitelkęs.“

Vyriausybė nesugebėjo išstumti kovotojų, nors naudojo sausumos pajėgas ir bombardavo 200 tūkst. gyventojų miestą iš oro. Žuvo 24 civiliai, 58 kariai ir 138 islamistų kovotojai – tai tik oficialūs duomenys. Dešimtys tūkstančių civilių pabėgo, miesto centras virto griuvėsiais. Kariuomenė teigia, jog išvalė 90 proc. miesto, bet islamistai vis dar telkiasi trijuose rajonuose šalia miesto centro, tarp jų gyvena šimtai civilių.

R. Duterte 60 dienų laikotarpiui pietinėje Mindanao saloje įvedė mirties bausmę. Jau keletą kartų jis nustatė terminus, iki kada kariuomenė turi atsiimti didžiausią musulmonų dominuojamą miestą šalyje, bet kovos tebevyksta.

EPA nuotrauka

Nauja ISIS citadelė?

Maravio užėmimas ir bandymas įkurti ISIS kalifatą Pietryčių Azijoje yra reikšmingas šios grupuotės laimėjimas. Tai parodo, kad karinės grėsmės Pietų Filipinuose kinta. Filipinai stoja į vieną gretą su žlugusiomis valstybėmis – Libija, Afganistanu, – kuriose ISIS ir sąjungininkai užgrobia teritorijas kalifatui kurti. Be abejo, tai sukuria ir regioninį atspirties tašką plėsti grupuotės įtaką pasaulyje.

Konfliktų politikos analizės centro direktorius Sidney Jonesas pažymi, jog ISIS ragina kovotojus, kurie negali jungtis prie kovos Sirijoje, vykti į Filipinus. Mūšyje dėl Maravio jau žuvo kovotojų iš Indonezijos, Malaizijos, Čečėnijos, Jemeno ir Saudo Arabijos.
Mindanao jau ilgą laiką buvo palanki terpė maištininkams, daug ginkluotų grupuočių čia veikia nekontroliuojamos valdžios. Iki tol labiausiai garsėjo Abu Sayyaf, kuri daugiausia užsiima pagrobimais, reikalaudama išpirkos. Pagal piratavimo mastus Pietryčių Azija ėmė konkuruoti su Horno kyšuliu. Maute grupei vadovauja broliai Omaras ir Abdullah Maute, įtariami dėl rugsėjį Davao turguje sprogdinimų, kurių metu žuvo 15 žmonių.

R. Duterte yra pirmasis šalies vadovas, kilęs iš Mindanao. Kandidatuodamas į prezidentus jis žadėjo taiką regionui. Sprogimus gimtojo miesto turguje jis priėmė kaip asmeninį iššūkį.

Balandį po kariuomenės susirėmimų su Abu Sayyaf prezidentas teigė, jog, norint sustabdyti teroristus, reikia juos valgyti. „Išveskite mane iš proto. Duokite man teroristą, druskos ir acto. Aš jį suvalgysiu gyvą“, – sakė R. Duterte. Kovotojų tokie bauginimai negąsdina. Birželio pradžioje Maute lyderių tėvui ir kitiems šeimos nariams Davao mieste įvykdyta egzekucija. Baiminamasi, kad mirties bausmė gali būti vėl įteisinta visos šalies mastu, tada ji sustiprins musulmonų atskyrimą nuo visuomenės. 

Musulmonai sudaro tik apie 5 proc. šalies gyventojų, bet Mindanao jų yra tarp 20 ir 40 proc. Istorinės nuoskaudos, skurdas ir zonos, kurių valstybė nekontroliuoja, sukūrė galimybes ISIS. Taikos procesas, kurį inicijavo R. Duterte pirmtakas Benigno S. Aquino III žlugo 2015 m., o dabar atsidūrė visiškoje aklavietėje. Z. M. Abuza pabrėžia, jog ne Sirija ar Irakas įkvėpė gyvybę ISIS Filipinuose, tačiau būtent žlugsusios taikos derybos.

Auganti grėsmė pietuose paskatino R. Duterte su JAV gerinti santykius, kurie ir taip atšilo po Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose. Filipinų lyderis užsipuldinėjo Valstijas, nes sulaukė kritikos iš Baracko Obamos administracijos dėl kruvino karo prieš narkotikus. Tuo metu D. Trumpas nelinkęs kreipti dėmesio į žudynes, bet giria Manilą už „neįtikėtiną darbą sprendžiant narkotikų problemą“.

Filipinų kariuomenės lyderiai ragino R. Duterte nenutraukti karinio bendradarbiavimo su JAV, įskaitant ilgalaikę programą, pagal kurią šalies kariai treniruojami ir gauna karinės įrangos kovai su terorizmu. Nuo 2001 m. JAV rotuoja nuo 50 iki 100 būrių Filipinuose, kurie padeda kautis su Abu Sayyaf.

Nesvarbu, kaip baigtųsi kova Maravyje, maištams pietuose tikrai dar toli iki pabaigos. Sukilėlių beatodairiška drąsa turėtų pritraukti naujų kovotojų iš kitų islamistų grupių, kurios nėra patenkintos žlugusiu taikos procesu. „Jeigu R. Duterte problemos neišspręs, žaizda pūliuos dar ilgai. Nekontroliuojama erdvė yra grėsmė viso regiono, ne tik Filipinų saugumui“, – sako Z. M. Abuza.