Vokiečių kalbos mokėjimas jau nebe pirmus metus atsiduria darbdavių geidžiamiausių reikalavimų sąrašuose. Šių metų rinkos analizės taip pat parodė, kad vokiečių kalbą mokantys absolventai patenka į daugiausia uždirbančiųjų dešimtuką, tačiau bent jau kol kas pati vokiečių kalba sunkokai randa savo vietą Lietuvos mokyklose.

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo ir aukštesnės mokyklos jau keleri metai stengiasi modifikuoti švietimo programas, kiek tai leidžia pati švietimo sistema. Taip mokyklose atsiranda integruotos informatikos ar pasaulio pažinimo pamokėlės, tėvų prašymu dažnai organizuojami papildomi informatikos ir kitokie užsiėmimai.

Per pastaruosius penkerius metus, pasak Statistikos departamento duomenų, 7 proc. pakilo gyventojų, mokančių anglų kalbą, skaičius. Tačiau smuko kitomis kalbomis kalbančiųjų skaičiai. Rusų kalbą 2016 m. mokėjo 8 proc. mažiau Lietuvos gyventojų, lenkų k. – 4 proc. prancūzų k. – 2 proc. Lyginant dar senesnius duomenis iš 2005 m., kai vokiečių kalbą mokėjo 20 proc. šalies gyventojų, šiuo metu taip teigia jau vos 12 procentų.

Vakarų Europos kalbų mokoma tėvų iniciatyva

Vakarų Europos kalbos ir ypač vokiečių kalba mokyklose atsigauna tik po truputį. Dažniausiai ypač atviri daugiakalbystei yra iš emigracijos grįžę tėvai, iš patirties žinantys, kaip lengvai maži vaikai mokosi kalbų. Goethe`s instituto Lietuvoje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja mano, kad daugiakalbystės situacija šalyje nėra labai gera. Daugelį metų tėvai renkasi vaikams patį paprasčiausią variantą – anglų kaip pirmąją užsienio kalbą ir rusų – kaip antrąją.

Visi mokyklų abiturientai tam tikru lygiu moka anglų kalbą, tačiau labai prastai mokomasi kitų Vakarų Europos kalbų. Kita vertus, tai yra labai gera žinia visiems, pasirinkusiems netradicinį kelią ir mokantiems ne tik anglų, bet ir vokiečių kalbą, tai tampa didžiuliu konkurenciniu pranašumu.

„Nesunku pastebėti, jog praktiškai visos reitingų viršūnėje esančios gimnazijos sustiprintai moko vokiečių ar prancūzų kalbos. Vadinasi, mokinių tėvai galvoja apie jų ateitį“, – teigia N. Buinovskaja.

Nuo 2010 m. Goethe`s institutui kartu su Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendinant specialią vokiečių kalbos programą priešmokykliniame ugdyme, galima pastebėti, kad dėmesys vokiečių kalbai nuolat auga. N. Buinovskaja teigia, jog daugelyje Vilniaus ir Kauno pradinių mokyklų tėvų pageidavimu vokiečių kalbos pradedama mokyti lygiagrečiai su anglų kalba. „Esminiai užsienio kalbos pagrindai suformuojami pradinėse mokyklose. Matome, kad mokiniai tikrai geba mokytis dviejų kalbų lygiagrečiai jų nepainiodami“, – sako N. Buinovskaja.

Išeitis – kitoks švietimo modulis?

Viena iš galimų išeičių, kurias mato Vokiečių kultūros instituto specialistė – užsienio kalbos ir kitų dalykų integracija. Tokį projektą prieš kelerius metus su mokyklomis iš visos Lietuvos pradėjęs vokiečių institutas pats stebisi jo populiarumu ir yra įsitikinęs nauda mokyklų bendruomenėms ir mokiniams.

„Pernai projekte dalyvavo 35 mokyklos, kuriose chemijos, biologijos, matematikos, fizikos ar geografijos dalykai buvo integruojami su vokiečių kalba. Visa projekto sėkmė tikriausiai yra tai, jog neatvežėme vokiško ugdymo modelio, o kiekvienai mokyklai pasiūlėme kartu kurti lietuvišką jos variantą pagal išteklius ir galimybes.

Mokiniams įdomu tai, kad tokios integruotos pamokos yra interaktyvios ir praktinės, orientuotos į juos. Mokytojams, žinoma, tai yra didžiulis papildomas darbas – kiekvieną pamoką vokiečių kalbos ir dalyko mokytojai turi paruošti nuo nulio, remiantis programa, bet nesilaikant šablonų ar vadovėlių. Tačiau savarankiškai besimokydami vaikai atranda ir realiai supranta mokslo fenomenus, o ne tiesiog juos „išmoksta ir atpasakoja“, – teigia Nijolia.

Kalbos skyriaus vadovės teigimu, nėra griežtų taisyklių, kiek integruotoje pamokoje užima vokiečių kalba ar mokyklos kalba. Svarbu, jog mokiniai mokosi kalbos per įdomų ir tikrą, nesuvaidintą turinį. Per užsienio kalbą gal net giliau suvokia mokslinius reiškinius. Toks švietimo modelis yra sutelktas į mokinio pažangą ir motyvaciją mokytis, praktinį pažinimą ir realius pavyzdžius.    

Džiaugiasi teisingu tėvų sprendimu

Visgi tokių projektų ir pradinių mokyklų darbo rezultatų dar reikės palaukti. Bent vieną užsienio kalbą universitete kaip pagrindinį dalyką ar papildomai studijuojančiųjų skaičiai per pastaruosius penkerius metus kasmet smunka beveik po 4 procentus. Trijų kalbų besimokančių studentų skaičius per tą patį laikotarpį nukrito net 88 procentais.

Vokiečių filologiją baigusi, o šiuo metu literatūros antropologiją ir kultūrą studijuojanti Lina Valentinavičiūtė sako, kad dabar be galo džiaugiasi tėvų sprendimu, jog pirma jos užsienio kalba buvo būtent vokiečių.

„Anglų kalbą išmokau tiesiog žiūrėdama animacinius filmus ir serialus. Mokėti anglų kalbą šiais darosi beveik privaloma. Tai kalba, kurią moka arba teigia, kad moka, beveik visi. Tačiau vokiečių kalba yra sunkesnė, daug rečiau girdima, apie ją beveik nekalbama. Dabar tiesiog žinau, kad esu viena iš nedaugelio. Tuo labiau, kai šiuo metu daugelis, supratę galimybes, renkasi ar pradeda mokytis būtent vokiečių kalbos. Tik jau moka už tokią galimybę“, – sako vokiečių kalbą nuo pradinės mokyklos besimokiusi mergina.

Lina sako, kad galbūt todėl darbo rinkoje kiekvienas vokiečių kalbą mokantis žmogus yra beveik aukso luitas, o tai rodo ir darbo skelbimai: „Nors šiuo metu visą savo dėmesį ir laiką skiriu magistrantūros studijoms, tačiau vien vasarą per mėnesį sulaukiu bent trijų skambučių ar laiškų su darbo pasiūlymais dėl vokiečių kalbos mokėjimo. Rudenį, kai vėl suaktyvėja tam tikri verslo sektoriai, būna, kad ryte, perpiet ir vakare sulaukiu bent vieno laiško ar skambučio. Ir reikalavimai visuomet tokie patys – mokėti vokiečių kalbą, viso kito siūlo išmokyti“,  – teigia Lina Valentinavičiūtė.

Nestebina ir universitetų studentų skaičiai

Darbo rinkos situacija stebisi ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros dėstytoja Diana Šileikaitė-Kaishauri.

„Jau keletą pastarųjų metų pastebime tendenciją, kad profesiniame gyvenime įsitvirtinę žmonės vis dažniau renkasi mokytis vokiečių kalbą ir moka už tai nemažus pinigus. Arba, pvz., įmonės siunčia savo darbuotojus į vokiečių kalbos kursus. Deja, mokyklose situacija kiek kita: dažnai nei tėvai, nei mokiniai kažkodėl negalvoja apie praktinę užsienio kalbos pusę ir galimybę išmokti retesnę kalbą nemokamai. Nesusimąstoma, kad užsienio kalbos mokykloje mokomasi ne todėl, kad tiesiog yra tokios pamokos, o tam, kad šią kalbą galėtum vartoti ir baigęs mokyklą.

Daugybė skelbimų ir darbdavių siunčiami SOS. signalai, atrodo, turėtų pagelbėti abiturientams ar jų tėvams priimti kokybišką sprendimą būsimai karjerai. Ir Vilniaus universitetas, ir kitos aukštosios mokyklos netgi siūlo vokiečių kalbos studijas ir pažengusiesiems, ir nuo nulio, tačiau susidomėjimas šia beveik kaimynine kalba po mokyklos vis dar nėra labai didelis.

Nors mokyklose sumažėjo besimokančiųjų vokiečių kalbos, studentų germanistų skaičius pas mus išlieka gana stabilus ir pastaruoju metu netgi pradėjo šiek tiek augti. Universitetas taip pat siūlo vokiečių kalbos gretutines studijas, kurias gali rinktis iš esmės visi studentai, kurių programoje numatyta tokių studijų galimybė.

Kasmet sulaukiame nemažai norinčiųjų, tarp kurių daugiausia humanitarai, o kitų mokslų atstovų, pvz., sociologų, ekonomistų, biologų, matematikų, fizikų – labai mažai. Matant statistiką, reitingus, darbdavių įvertinimus, šiek tiek keista, kad susidomėjimas vokiečių kalba dar nėra toks, koks skiriamas, pvz., informacinėms technologijoms ar skandinavų kalboms“, – teigia vokiečių kalbos dėstytoja.