Mpho Mojapelo/Unsplash nuotrauka

„Manchester City“ futbolo komanda šį sezoną gynybai stiprinti išleido daugiau pinigų negu tokios valstybės kaip Bosnija ir Hercegovina ar Kongas. „Paris Saint Germain“ už brazilų futbolininką Neymarą sumokėjo pinigų suma, kuri prilygsta kone trečdaliui Lietuvos karinio biudžeto. Futbolo rinka eilinį kartą išprotėjo. Panašu, kad kelio atgal tiesiog nebėra.

Vis nauji rekordai

Pirmasis labai rimtas pavojaus signalas, kuris parodė, kokia yra futbolo ateitis, buvo 2009 metų vasarą. Tada vien Madrido „Real“ išleido 259 milijonus eurų. Suma šios vasaros mastais atrodo nemaža, bet neįspūdinga, tačiau prieš aštuonerius metus tai buvo labai daug. Į Ispanijos sostinę atkeliavo du žaidėjai, kurie jau savo kolekcijose turėjo geriausiam pasaulio futbolininkui skiriamą „Auksinį kamuolį“ – brazilas Kaka (65 milijonai eurų) ir portugalas Cristiano Ronaldo (94 milijonai eurų), bei vėliau ilgamečias klubo lyderiais tapę baskas Xabi Alonso bei prancūzas Karimas Benzema, abu karališkajam klubui kainavę po 35 milijonus eurų. Jau tada kalbėta, kad nenormalu, kad klubai išleidžia tokias dideles sumas, tuo labiau kad pasaulyje vis dar siautėjo finansinė krizė.

Visgi šiemet padėtis yra tokia, kokios dar nėra buvę. 12 iš 50 tarp brangiausių visų laikų transferų įvyko būtent šiemet. Nuo 1893 m., kai „West Bromwich Albion“ sumokėjo 100 svarų atlygį už Willie Grovesą, pasaulis nuėjo toli. 10 000 svarų riba peržengta 1928 m, 100 000 – 1961 m., dar po 14 metų – milijono. 10 milijonų svarų „Milan“ sumokėjo „Marseille“ klubui už Jeaną Pierrą Papiną 1992 m., o 2013 m. jau prasidėjo devynženklių skaičių eurais era.

Milijardas eurų už žaidėją? Galbūt galima sulaukti ir to. Kalbama, jog būtent tokios išpirkos sumos įrašytos Madrido „Real“ žvaigždžių Garetho Bale‘o ir Cristiano Ronaldo kontraktuose.

Reguliavimas neveikia

Būtent 2009 metų vasara paskatino UEFA imtis rinkos reguliavimo. Priimtos taisyklės, pagal kurias futbolo komandos negali išleisti daugiau, negu uždirba. Visgi, ši sistema iškart sulaukė daug kritikos. Teigta, jog ji tiesiog įšaldys status quo – komandos, kurios galingos dabar, tokios ir išliks, o kitoms bus sunkiau pasiekti jų lygį.

Nuo šio instrumento labiausiai nukentėjo Europos vidutiniokai. 2012-13 metų sezone Stambulo „Besiktas“ ir „Bursaspor“ neleista dalyvauti Europos turnyruose. Taip pat keliolikai klubų teko sumokėti baudas, tačiau tarp jų vyravo futbolo nykštukai: Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Maltos, Juodkalnijos klubai. Po metų baudos uždėtos ir keletui didesnių klubų – „Manchester City“, „Paris Saint Germain“, tačiau tarp nubaustųjų buvo ir Rusijos, Turkijos klubų bei Sofijos „Levski“. Panaši situacija buvo ir vėliau – mažieji nukentėjo labiau negu didieji.

Futbolas tolsta nuo žiūrovų

Prieš pusę amžiaus futbolininkai buvo pusdieviai tik dėl to, ką nuveikia aikštėje. Už jos ribų, žvaigždės, be abejo, neskurdo, tačiau milijonų nesusikraudavo ir gyvendavo gyvenimą, kuris ne tiek ir daug skirdavosi nuo sirgalių.

Dabar Carlosas Tevezas Kinijoje kas savaitę savo banko sąskaitą padidina 615 000 svarų. Brangiausias pasaulio futbolininkas Neymaras – 600 000 eurų. Be abejo, žmones žavi istorijos, kai paprasti neprivilegijuotieji pasiekia aukštumas ir uždirba krūvas pinigų.

Apskritai, futbolas vis labiau gręžiasi į komercija. Tarp pagrindinių argumentų, kodėl Europos čempionatuose nuo šiol varžysis 24 komandos, o pasaulio čempionatuose – 48, yra tai, kad tai išplės mažųjų šalių galimybes. Bet kartu ir sugeneruos dar didesnes lėšas. Didžiųjų rinktinių turnyrų atrankose Europoje kelios komerciškai patraukliausios komandos negalėdavo pakliūti į grupę, kurioje varžosi penkios, o ne šešios komandos, tai irgi motyvuojant tuo, jog svarbu, kad šios elitinės rinktinės sužaistų po daugiau oficialių rungtynių. Dėl FIFA spaudimo Brazilija, kurios stadionuose buvo draudžiama prekiauti alkoholiu, padarė išimtį Pasaulio čempionatui. Tai tik keli pavyzdžiai to, kaip futbolas tampa vis labiau priklausomas nuo pinigų.

Padėtis nesikeis

Vargu tikėtis kokių nors pokyčių. Futbolas yra labai pelninga sporto šaka ir neišvengiamai komerciškumo tikrai nemažės ir ateityje. Kova su tuo tebūtų Don Kichoto mūšiai su vėjo malūnais.

Dar 2005 m. JAV milijonierių Glazerių šeimos valdomo „Manchester United“ sirgaliai sukūrė savo komandą „F.C. United of Manchester“, protestuodami prieš savininkų veiksmus ir nepagarbą tradicijoms. Šio klubo rungtynės yra lankomiausios šalyje tarp pusiau profesionalių klubų. Tačiau jis žaidžia vos šeštame Anglijos divizione. Tai turbūt geriausiai ir parodo, kad be didelių investicijų šiandieniame futbole rezultatų tikėtis neverta.