EPA nuotrauka

Trečiadienį baigėsi Kardinolų tarybos posėdis, jau 21 iš eilės. Ši taryba buvo sukurta tam, kad patartų popiežiui kaip reformuoti Romos kuriją, taip pat kitais svarbiais bažnytinio gyvenimo klausimais.

Trečiadienio popietę Šventojo Sosto spaudos salės direktorius Gregas Burke pristatė paskutiniojo posėdžio darbus. Paprastai posėdžiuose dalyvauja ir popiežius Pranciškus, tačiau šį kartą tam laiko buvo tik antradienį, nes pirmadienį dar buvo pakeliui iš Kolumbijos, o trečiadienio ryte vadovavo bendrajai audiencijai.

Kaip pažymėjo Gregas Burke, Kardinolų taryba aptarė Tarybos suformuluotų pasiūlymų statusą. Kardinolas Oskaras Maradiaga dar kartą apžvelgė popiežiaus Pranciškaus kalbas, kuriose kalbama apie Kurijos reformą – kalėdinius susitikimus su Romos Kurija, kardinolų konsistorijas, Vyskupų sinodo penkiasdešimtmečio minėjimą, apie šių kalbų temas: kaip Kurija gali geriau tarnauti popiežiui ir Bažnyčiai, kaip decentralizuoti kai kurias sritis, kaip formuoti personalą, labiau tarptautinį, priimant daugiau moterų ir jaunuolių. Aptartas ir rugsėjo 3 dieną pasirašytas popiežiaus Motu Proprio, papildantis kanonų teisės skyrių, kuris reguliuoja liturginių tekstų vertimus. Jame labiau išryškinamos vyskupų konferencijų kompetencijos, pabrėžiant ir Apaštalų Sosto kompetenciją.

Kardinolų taryba taip pat išklausė kardinolo Rino Fischella, kuris vadovauja Popiežiškajai  naujojo evangelizavimo tarybai, pristatant jos darbą. Pasisakyti pakviestas ir kardinolas Fernando Filoni, Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas. Taryba taip pat apžvelgė kelias atskiras institucijas į vieną sujungusios ir nuo 2016 rugsėjo 1 dienos darbą pradėjusios Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos statutą.

Dar vienas šio Kardinolų tarybos posėdžio svečias buvo kardinolas iš JAV Seanas Patrickas O’Malley, kuris pateikė naujausias žinias apie Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos darbą, kuriai vadovauja. Trečiadienio pavakare buvo numatyta ir šio kardino susitikimas su popiežiumi.

Kardinolų tarybos sekretorius vyskupas Marcello Semeraro Vatikano Radijui komentavo, jog 2013 metų rugsėjo 28 dieną įsteigta Taryba jau nuveikė du trečdalius darbo, susijusio su pasiūlymais kaip reformuoti Romos Kuriją, kurie bus įteikti Šventajam Tėvui, priimsiančiam galutinį sprendimą.

Pasak vyskupo, Taryba vadovaujasi tokiu metodu: pirmiausia, išklausyti kiek įmanoma daugiau kompetentingų  nuomonių, pasiūlymų. Antra, apmąstyti ir, trečia, patikrinti. Tada pasiūlyti popiežiui, nes Kardinolų taryba pati sprendimų nepriima, juos priima popiežius. Taryboje dirbantys kardinolai, priminė šios tarybos sekretorius, atstovauja viso pasaulio geografines ir bažnytines tikroves. Tarybos posėdžiuose, anot vyskupo Semeraro, popiežius taip pat dažniausiai klausosi, įsiklauso ir pats pasisako gana retai, dažnai kažką apie patirtį, kurią įgijo būdamas Buenos Airių arkivyskupu.

Pažymėtina ir tai, kad Kardinolų taryba vienaip ar kitaip siejasi su vyskupų kolegialumu. Taigi vyskupų kolegialumo, Vatikano II Susirinkime norėto didesnio Bažnyčios sinodiškumo išraiška. Todėl Tarybos egzistencija ir darbas nenutruks užbaigus Romos Kurijos reformą, bet tęsis. Ji bendradarbiaus ir teiks pasiūlymus visais klausimais, kuriais popiežius paprašys jos nuomonės. Pavyzdžiui, jau dabar Kardinolų tarybos dėmesyje buvo nepilnamečių apsaugos bažnytinėje aplinkoje tema, kuri siaurąja prasme nėra Romos Kurijos reformos dalis.

Kitas Kardinolų tarybos posėdis bus sušauktas po dviejų mėnesių, gruodžio 11–13 dienomis.