Tomas Vilanovietis išgydo sergantį. Bartolomé Esteban Murillo (1668 m.)

Rugsėjo 22 d. liturginiame kalendoriuje minimas šv. Tomas Vilanovietis.

Vardas „Tomas“ hebrajiškai reiškia „dvynys“.

Tomas Garsija Vilanovietis gimė 1488 m. Fuentelanoje, Ispanijoje. Mirė 1555 m. Valensijoje, Ispanijoje.

Tomas  jaunystėje garsėjo pamaldumu ir gerumu vargšams – ne kartą nusivilkęs ir atidavęs beturčiams savo marškinius. Tėvų siųstas, studijavo Šv. Idelfonso kolegijoje Alkalės universitete. Jam nebaigus mokslų, mirė tėvas, tad jaunuolis grįžo tėviškėn. Nemažą paveldėto turto dalį Tomas išdalijo vargšams. Vėliau sugrįžęs į Alkalos universitetą ir jį baigęs, 1518 m. tapo jo filosofijos profesoriumi.

1516 m. Tomas Garsija Salamankoje įstojo į šv. Augustino eremitų vienuolyną. 1518 m. jis tapo kunigu, o po metų – vienuolyno prioru.

Nuo 1527 iki 1529 ir nuo 1534 iki 1537 metų Tomas Garsija gyveno Meksikoje, kur buvo savo ordino provincijolas ir vadovavo misijoms.

1544 m. Tomas Garsija tapo Valensijos arkivyskupu. Čia jis daug dirbo vargšų labui. Kasdien arkivyskupo iniciatyva būdavo maitinami 400-500 vargšų, atstatyta sudegusi ligoninė, įkurta našlaičių prieglauda, pastatytos dvi naujas kolegijos – viena klierikams, kita vargingiems studentams.

Tomas Vilanovietis daug pamokslavo, savo vyskupijoje uoliai skleidė tarp maurų krikščionybę, atkūrė dvasininkų disciplinuotumą. Jo literatūrinis palikimas buvo svarbus indėlis į Ispanijos dvasinę literatūrą. Tomas Vilanovietis turėjo Dievo dovaną daryti stebuklus, kaip antai, gydyti ligonius.

Dėl savo pamaldaus gyvenimo ir nuveiktų darbų Tomas Vilanovietis buvo vadinamas „Ispanijos apaštalu“.

1658 m. jis paskelbtas šventuoju.