Kiekvienais metais spalio 3-osios vakarą visa Pranciškoniškoji šeima mini tranzitą – šventojo Pranciškaus Asyžiečio perėjimą iš šio pasaulio į gyvenimą su Dievu. Tranzitas pranciškonams tradiciškai tapo svarbiu ir netgi privalomu metiniu įvykiu. Šis liturginis šv. Pranciškaus perėjimo atkartojimas yra gyvybingas ir be jo kažko svarbaus trūktų. Jis sustiprina gyvą Pranciškaus atminimą ir atnaujina pranciškonų įsipareigojimą sekti Kristų neturtėlio iš Asyžiaus būdu.

Šv. Pranciškaus praleido keletą paskutinių dienų prieš mirtį šlovindamas Viešpatį ir mokydamas savo brolius, kuriuos taip mylėjo, kartu su juo šlovinti Kristų. Kiek dar pajėgė, jis pratrūko giedoti psalmę: Garsiai šaukiuosi Viešpaties, balsu Viešpatį maldauju (Ps 142). Jis taip pat pakvietė visus padarus šlovinti Dievą ir jau anksčiau sukurtos Kūrinijos giesmės žodžiais ragino juos mylėti Dievą. Net mirtį, kurią visi laikė siaubinga ir nekenčiama, jis paragino šlovinti Viešpatį, o pats Pranciškus džiaugsmingai laukdamas susitikimo su ja, pakvietė mirtį tardamas „Sveika, mano sese mirtie“ (Šv. Pranciškaus antrasis gyvenimas, T. Celano).

Kai prisiartino jo mirties valanda, Pranciškus paprašė, kad prie jo mirties patalo ateitų visi kartu gyvenę broliai. Jis palengvino jiems savo išėjimą paguodos žodžiais, su tėviška meile drąsindamas mylėti Dievą. Jis kalbėjo apie kantrybę ir neturtą, ištikimybę šventai Romos Katalikų Bažnyčiai ir pirmenybę Evangelijai. Tada jis ištiesė rankas suformuodamas kryžių, simbolį, kurį taip mylėjo, ir Nukryžiuotojo vardu palaimino visus savo sekėjus. Jis pridėjo: „Mano sūnūs, išlaikykite pagarbią Dievo baimę ir likite su Juo. Užklupus gundymams ir išbandymams, palaiminti, kurie ištvers iki galo gyvendami taip, kaip pasirinko. Esu pakeliui pas Dievą ir pavedu jus visus Jo malonei“.

Po šių švelnių pamokymų, Pranciškus paprašė atnešti jam Evangeliją ir atversti Evangelijos pagal Joną dalį, prasidedančią žodžiais „Artinosi žydų Velykos“. Galiausiai, kai visi Dievo slėpiniai buvo užbaigti jame, jo šventa siela buvo išlaisvinta iš kūno ir paimta į Dievo šlovės bedugnę.