Nuotraukos autorius – Leonardas Skirpstas.

Reformacijos minėjimas Vilniuje.

Kiekviena Bažnyčia atsineša iš praeities tiek teigiamos, tiek neigiamos atminties: neigiami dalykai pripažįstami ir patikimi Dievo gailestingumui, teigiami palaikomi ir nešami į ateitį kaip padrąsinimas ar pastiprinimas būsimam keliui. Liuteronai ir katalikai pradėjo žengti svarbius žingsnius vienybės link jau prieš kurį laiką. Šiandien nė viena krikščionių Bažnyčia nesijaučia svetima ekumenizmo judėjime: visos supranta, kad šiandien negalima likti abejingiems kvietime vienybei, nes tai vienas konkrečiausių Evangelijos pritaikymų šiais laikais – kurti bendrystę.

Su šiuo pasiryžimu Italijos evangelikų liuteronų Bažnyčia ir Italijos Vyskupų konferencijos atstovai susitiko Trente dvi dienas trukusioje konferencijoje „Kas gali ir turi likti iš Martino Liuterio mokymo?“ Šis susitikimas – tai dalis penkių šimtų metų reformos minėjimo renginių. Juo siekta tarsi apibendrinti Reformos minėjimą, ne jį „suarchyvuojant“, bet žvelgiant į priekį ir padrąsinti eiti toliau kartu. Savo įžvalgomis dalijosi kunigas Angelo Maffeis, Liuteronų ir Katalikų komisijos narys, ir liuteronų vyskupas Karlas Hinrichas Manzke, kuris rūpinasi Vokietijos liuteronų Bažnyčios santykiais su katalikais. Abu prelegentai pabrėžė, kad Liuterio mintys aktualios šiais laikais visiems, trokštantiems sekti Viešpatį iš arti, nes Liuteris neieškojo nieko kitko, tik pasiimti į rankas Evangeliją ir gyventi pagal ją kuo pilniau ir autentiškiau. Buvo iškeltas ir atminties klausimas, paliečiant tiek skaudžius, tiek šviesius dalykus.

Iškilmingiausias susitikimo momentas buvo malda Katedroje, vėlyvosios romanikos bažnyčioje, kuri liudijo Trento susirinkimo dekretus. Būtent Trente XVI a. jie buvo pasirašyti ir kadaise taip nutolino liuteronų pasaulį, o dabar šie skliautai liudijo kitą svarbų ekumeninį įvykį: kojų plovimą vienų kitiems. Trento vyskupas Lauro Tsi ir liuteronų vyskupas Karlas Hinrichas Manzke pakartojo Viešpaties gestą plaudami kojas liuteronei ir katalikui. Tai gestas, kuris kalba, provokuoja, įpareigoja, kuris primena priklausymą ne vienai Bažnyčiai, bet Evangelijai ar pačiam Viešpačiui.