Tatjana Karatkevič. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Spalio 17 dieną, antradienį, 18:30 val. Tarptautinių santykių ir politikos mokslo institute Vilniuje lankysis Baltarusijos opozicionierė Tatjana Karatkevič. 2015 m. prezidento rinkimuose antrąją vietą laimėjusi politikė neslepia: „Esant dabartinei politinei padėčiai Baltarusijoje, jaučiuosi saugi mane palaikančių žmonių dėka.“

Tatjana, esate viena aktyviausių 2010 m. susikūrusios pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą“ narių. 2015 m. šis opozicinis judėjimas iškėlė jūsų kandidatūrą prezidento rinkimuose. Deklaruojamas pagrindinis kampanijos tikslas – „pažadinti Baltarusijos visuomenę, kuri gyvena apgaulės sąlygomis ir tarsi nemato aplinkinio melo“. Kas lėmė jūsų asmeninį  apsisprendimą įsitraukti į aktyvią politinę veiklą?

Šiandien Baltarusijos visuomenėje labai ryškus nepasitenkinimas gyvenimo kokybe, ateities perspektyvomis, taip pat yra  labai mažai būdų paveikti esamą situaciją. Visada buvau aktyvi, man artima nuostata, kad, jeigu tavęs kažkas netenkina ir kelia pasipiktinimą, turi pabandyti pakeisti situaciją. Todėl dalyvavimą politikoje suprantu kaip galimybę pasyvų nepasitenkinimą pakeisti aktyviu bandymu pasiūlyti geresnę alternatyvą, įnešti pokyčių.

Man patiko „Sakyk tiesą“ deklaruojamos progresyvios idėjos, sutikau daug politiškai sąmoningų, motyvuotų žmonių. Tiesą sakant, jau pats kampanijos pavadinimas nusako jos esmę. Mano manymu, bet kurie pokyčiai galimi tik tada, kai pradedame sakyti tiesą. Kai ją išsakome ne tik virtuvėje, privačiai, draugų būreliuose, bet balsiai, viešai. Kai suvokiame savo kaip piliečių atsakomybę, jog esame atsakingi ne vien už asmeninį gyvenimą ir artimųjų gerovę, tačiau ir už savo valstybę. Palaikome tvirtą tiesos sakymą, nesiekiantį sukelti agresijos ar smurto. Idėja, kad bet koks pokytis prasideda nuo tiesos išsakymo, man iki šiol atrodo asmeniškai priimtina ir svarbi.

Prezidento rinkimų kampanijos metu jūsų šūkis buvo: „Taikioms permainoms – Taip!“ Gal galėtumėte įvardinti pačius svarbiausius siektinus pokyčius, kurie, jūsų manymu, šiuo metu yra būtini?

Visų pirma mane domina struktūriniai pokyčiai, susiję su ekonomine liberalizacija tolygiai siekiant išsaugoti valstybės teikiamas socialines garantijas. 70 proc. Baltarusijos piliečių dirba valstybinėse įmonėse, kurios gauna valstybines subsidijas,  tačiau jų kuriama pridėtinė vertė santykinai mažai. Manau, jog reikia stabdyti neveiksmingą valstybės finansinių išteklių švaistymą, tačiau dėl ekonomikos liberalizacijos neišvengiamai daugelis visuomenės narių prarastų darbą. Dabartinė dešimties eurų vertės bedarbio pašalpa Baltarusijoje reiškia, kad be darbo likęs asmuo patektų į katastrofišką situaciją. Naudodamasi žmonių baime prarasti darbą, valdžia gali manipuliuoti piliečiais. Valstybinės įmonės yra politinis įrankis, padedantis slopinti žmonių politinį aktyvumą.

Taip pat man svarbūs pokyčiai valstybės valdymo sistemoje. Laikausi nuomonės, kad valstybės valdymo modelis turi tapti parlamentinis-prezidentinis. Valdžia turi gerbti savo piliečius, su tuo susiję siūlyti pokyčiai valstybės tarnyboje, skaidrumo principas. Trečia visuomenę jaudinanti tema susijusi su švietimo ir medicinos paslaugomis. Nors konstitucijoje įtvirtintos nemokamos švietimo ir sveikatos paslaugos, šiose srityse labai trūksta kokybės. Kokybiška švietimo ir sveikatos apsaugos sistema, mano manymu, yra patikimos valstybės ateities garantija.

Asmeninio archyvo nuotrauka.

Lietuvos partinėje sistemoje esminė skirtis, lemianti išsidėstymą politinėje kairės-dešinės skalėje, yra sovietmečio vertinimas. Kaip sovietinė praeitis vertinama Baltarusijoje? Ar egzistuoja gana aiškus sutarimas  dėl šio istorinio etapo vertinimo?

Deja, visuomenėje nevyksta diskusija dėl sovietmečio vertinimo, bet ji reikalinga. Iš tikrųjų vyksta kiek kitokio pobūdžio platesnė diskusija dėl šalies istorijos. Valstybinė propaganda, daugelio valdžios atstovų pasisakymai rodo pastangas siekiant istoriją susieti vien tik su sovietine praeitimi. Mūsų pilietinė kampanija „Sakyk tiesą” vertina platesnį Baltarusijos istorijos lauką, siekiantį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, apimantį Žečpospolitą, carinės Rusijos valdymo laikotarpį, taip pat įtraukiant sovietinį periodą. Mes siekiame parodyti, jog visi šie skirtingi etapai yra dabartinės Baltarusijos dalis. Būtent tokia diskusija vyksta šiuo metu, tiesa, ji nėra labai ryški.

Nepriklausomybės pradžioje Baltarusijos valstybę reprezentavo herbas „Pagonia“ (liet. Vytis) ir balta-raudona-balta vėliava. Herbas šiuo metu yra laikomas kultūrine istorine vertybe, tačiau vėliava – ne. Manydami, kad tokia vėliava kaip simbolis, kuris iškildavo skirtingais Baltarusijos istorijos laikotarpiais, taip pat galėtų sieti valstybingumo istoriją, siekiame jos pripažinimo kultūrine istorine vertybe.

Ar per tą laikotarpį, kai esate įsitraukusi į aktyvią politinę veiklą, pastebėjote tam tikrų pokyčių visuomenėje vertinant Kremliaus politiką? Gal Baltarusijos visuomenę galima įvardinti kaip vis labiau provakarietišką?

Kalbant apie visuomenės nuotaikas, man atrodo, baltarusiai supranta, jog jų šalis yra Europos valstybė. Mums labai artimos europinės vertybės, vertiname demokratinius, žmogaus teisių institutus, pažangias technologines inovacijas, verslo idėjas. Baltarusiai pozityviai žvelgia į Vakarus tikėdamiesi, kad bendradarbiavimas su Europos valstybėmis paspartins pačios Baltarusijos tapimą tikra europine valstybe. Neseniai pasirašytas sutikimas prisijungti prie Bolonijos proceso, kuris, tikimasi, pakels Baltarusijos aukštųjų mokyklų kokybės kartelę bei padės glaudesnio bendradarbiavimo su Europos universitetais pagrindus.

Santykius su Rusija galima pavadinti ambivalentiškais. Viena vertus, baltarusiai vertina Rusiją kaip svarbią kaimyninę valstybę, su kuria naudinga prekiauti, keistis patirtimi. Manoma, jog, siekiant didesnio mobilumo, turėtų būti užtikrintas laisvas sienų kirtimas. Suprantame ryšių su Rusija svarbą, tačiau, kita vertus, visuomenės apklausos rodo, kad Rusijos karinių bazių steigimas Baltarusijos teritorijoje vertinamas neigiamai. Baltarusiai nenori jokių užsienio valstybių karinių bazių šalyje, Rusijos – taip pat. Taigi klostosi ambivalentiškas visuomenės nusistatymas santykių su Rusija požiūriu.

Šiandien vis daugiau baltarusių palaiko suverenios Baltarusijos valstybės idėją, nepriklausomybė imama vertinti kur kas labiau. Šiuo metu visuomenėje nėra keliamas radikalus klausimas, kur link žiūrėti. Greičiau keliamas klausimas, kaip sustiprinti mūsų politinę, ekonominę nepriklausomybę, politinę visuomenę, piliečių sąmoningumą, kaip didinti jų įsitraukimą.

valdžia Baltarusijoje suprantama kaip politinė valia, ne piliečių valia, bet mįslinga jėga, kuri leidžia dalyvauti politikoje arba ne

Vykstant rinkimams Baltarusijoje nuolat girdimi pranešimai apie galimus jų pažeidimus. Koks yra valdžios ir piliečių santykis šalyje? Ar, jūsų vertinimu, valdžia yra legitimi?

Jeigu nebūčiau kandidatavusi prezidento rinkimuose, būtų sudėtinga atsakyti į šį klausimą. Valstybėje neturime atviros balsų skaičiavimo sistemos, galimybės apskųsti rezultatų ar dar kartą po rinkimų jų perskaičiuoti, todėl lieka galimybė tik spėlioti, legitimi valdžia ar ne.

Aš nesutikau su galutiniais skelbiamais rinkimų rezultatais. Kita vertus, ekspertai, kurie naudojosi statistiniais balsų skaičiavimo metodais, teigė egzistuojant galimybę, kad dabartinis prezidentas sąžiningai laimėjo rinkimus. Tyrimai rodo, kad dabartinę valdžią kartu su prezidentu palaiko 30 proc. visuomenės narių. Žinoma, prieš rinkimus palaikymas didėja, be to, vyksta tam tikro masto falsifikavimas. Neabejotinai, tai daro įtaką rezultatui, todėl ir kalbama apie 70–80 proc. palaikymą rinkimuose.

Pasak sociologų, egzistuoja daugiau nei 50 proc. žmonių, kurie tiki, jog rinkimai vyksta sąžiningai. Tačiau kyla klausimas, ar galima tikėti tokiomis visuomenės apklausomis, juk žmonės, net dalyvaudami visuomenės apklausoje, gali bijoti atsakyti į klausimą sąžiningai.

Įdomu tai, kad valdžia Baltarusijoje suprantama kaip politinė valia, ne piliečių valia, bet mįslinga jėga, kuri leidžia dalyvauti politikoje arba ne. Kiekvienas parlamento deputatas, pasak piliečių, yra „praleistas“ arba „nepraleistas“, į kiekvieną atstovą valdžioje žiūrimą ne kaip į rinkimuose nugalėjusį, piliečių išrinktą asmenį, bet kaip į „praleistą“ aukštesnės politinės valios. Tam tikra prasme nei vienas politikas neturi tikros politinės sėkmės, nei vienas demokratas nėra išrinktas. Yra tik mažos pergalės.

Kokios yra sąlygos burtis opozicijai Baltarusijoje? Ar asmeniškai jaučiate spaudimą, galimą grėsmę?

Per septynerius metus nuo judėjimo „Sakyk tiesą“ susikūrimo teko susidurti su daug skirtingų situacijų. Mūsų narius areštuodavo, buvo vykdomos kratos kampanijos būstinėje, nebuvo leidžiama susitikti, burtis, organizuoti iniciatyvų. Tad tam tikras spaudimas buvo juntamas, visgi šiuo metu mes jaučiamės saugūs. Mano apsauga yra palaikymas, kurį turiu visuomenėje, žmonės, kurie už mane balsavo. Taigi jų visų dėka jaučiuosi saugi. Aš esu vienintelė prezidento rinkimuose dalyvavusi kandidatė, kuri nesėdo į kalėjimą po rinkimų.

Jaučiau didelį spaudimą prezidentinės kampanijos metu, rinkdama parašus, agitacijos metu, susitikimuose skirtinguose miestuose nuolat pasirodydavo tie patys žmonės, kurie piktybiškai užduodavo tuos pačius klausimus, įžeidinėdami bandydavo įbauginti, išvesti iš pusiausvyros. Viena vertus, galima į tai žvelgti kaip į politinį žaidimą, kita vertus, aš supratau, jog tokia veikla buvo organizuojama nuosekliai planuojant. Buvo ribojamos galimybės surengti susitikimus. Šį antradienį vyks susitikimas su Vilniaus universiteto studentais, o  rinkimų kampanijos metu nebuvo nė vieno susitikimo su Baltarusijos universitetų studentais.

Asmeninio archyvo nuotrauka. 

Pasidomėjus Baltarusijos politine sistema gali susidaryti įspūdis, kad opozicija šalyje gana fragmentuota, susiskaldžiusi. Ko stinga opozicijos vienijimuisi? Dėl ko kyla nesutarimų?

Kampanija „Sakyk tiesą“ stengiasi nesivelti į konfliktus, nedalyvauti viešose rietenose. Manome, kad tai gali atstumti žmones. Laikomės pozicijos, jog kiekviena organizacija, nesvarbu – politinėje kairėje ar dešinėje, visų pirma privalo dirbti su visuomene tam, kad būtų patraukli rinkėjams. Ji turi gebėti suburti žmones, vienyti juos. Tačiau vien to neužtenka. Reikia įrodyti gebėjimą bendradarbiauti su kitais politinio lauko dalyviais.

Iki šiol esminiai nesutarimai opozicijoje kildavo prieš prasidedant prezidento rinkimams. Jie yra susiję su paprasta lyderystės problema, kandidato iškėlimo klausimu. Manau, reikia siekti to, kad opozicija daugiau kalbėtų ir sutartų dėl principinių politinių momentų, politinio turinio dalykų, klausimais, susijusiais su visuomenės interesais. Mums reikia pereiti į kitą konkurencinį lygį ir kalbėti apie politikos turinį, esminius politinius tikslus ir sprendimus, o ne kovoti dėl to, kas yra kas, tik tada opozicijai bus lengviau susikalbėti.

Kaip apibūdintumėte Baltarusijos opozicijos laikyseną krizės Ukrainoje kontekste?

Mūsų kampanija palaikė Ukrainą, jos siekį įgyvendinti reformas, palaikėme jos pasirinktą vystymosi kelią, prasidėjus krizei mums nekilo abejonių, kad Krymas priklauso Ukrainai. Tad man buvo priimtini valdžios veiksmai, kai Baltarusija prisiėmė gana neutralią poziciją, tarpininko vaidmenį. Nenorėjome įsitraukti į svetimą konfliktą, tačiau mums buvo svarbu padėti ukrainiečiams, kurie atvyko pas mus.

Į situaciją Ukrainoje žvelgiame kaip į pamoką. Mano supratimu, Ukrainos įvykiuose nemaža dalimi galime įžvelgti pačių ukrainiečių kaltės. Politinė padėtis buvo labai apleista, virė konfliktai, valdžia neužtikrino pakankamos piliečių gerovės, stabilumo, politinės tvarkos, nors turėjo tam puikias galimybes. Jei esi silpnas  valstybės viduje, tai gali sąlygoti rimtą politinį vidaus ir net tarpvalstybinį konfliktą.

Noriu pabrėžti, kad mums, baltarusiams, labai svarbu, kad Ukraina pasiektų sėkmę. Tai įkvėps mus pačius. Ukrainos sėkmė taps mums pozityvia pamoka. Šiuo metu tikimės Ukrainoje įgyvendinamų reformų teigiamų rezultatų. Stebime, kaip pasiseks sustabdyti korupciją, stabilizuoti finansinę, bankų sistemą, realizuoti pensijų reformą.

esu tikra, kad baltarusiai yra pasiruošę prisiimti atsakomybę už savo valstybę

Judėjime „Sakyk tiesą“ plėtojama „atsakingos kaimynystės“ koncepcija. Šiuo metu Lietuva su Baltarusija nesutaria dėl šalia Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės. Kokia jūsų judėjimo laikysena šiuo klausimu? Ar įmanoma rasti sutarimą?

Aš asmeniškai nematau svarių argumentų, kodėl Baltarusijai būtų reikalinga atominė elektrinė. Visi argumentai, kuriuos įvardija valdžia, susiję su energetine nepriklausomybe, pigesne energija, manęs neįtikina. Mūsų judėjimas „Sakyk tiesą“ kalba, jog reikalinga skaidri ir patikima informacija, papildomi svarstymai, susitikimai su ekspertais, didesnis atvirumas stebint statybų procesą. Šiuo metu suprantame, kad sustabdyti statybų neįmanoma, nebent įvyktų kardinalus pasikeitimas valdžios struktūrose. Suprantama, kalbame apie tai, kad net pačios šalies infrastruktūra nėra pritaikyta gaminamai energijai eksportuoti, gali nebūti rinkos, kur ją tiekti, gali kilti papildomos problemos dėl atliekų saugojimo. Baltarusijos visuomenę ypač kamuoja klausimas, kas bus su šiuo Astravo AE projektu, ar jis saugus. Černobylio avarija paliko didelę traumą istorinėje atmintyje, žmonės dar atsimena tą avariją, jos padarinius.

Mes keliame ilgalaikio bendradarbiavimo su mokslininkais ir ekspertais iš Lietuvos idėją. Pats procesas pasirenkant vietą atominei elektrinei statyti nebuvo tinkamas. Žinoma, reikia tartis su kaimynais.

Dalyvaudama 2015 m. rinkimuose save įvardijote kaip vienintelę demokratų kandidatę. Kaip manote, ar Baltarusijai reikalinga demokratija? Galbūt Baltarusijos visuomenė paprasčiausiai nėra pasiruošusi tapti demokratiška?

Žinote, jeigu pradėtumėte baltarusiams kalbėti apie demokratinius pokyčius, jie paprasčiausiai jūsų nesuprastų. Šiandien esu tikra, kad baltarusiai yra pasiruošę prisiimti atsakomybę už savo valstybę, pasiruošę padėti kurti savo valstybės ateitį. Tačiau tam reikia palankių sąlygų, kurios atsiras pasiekus galimybę išklausyti alternatyvią nuomonę visuose diskusijų laukuose, kuriuose susitinka valdžia ir opozicija. Tiesiog būtina sudaryti galimybes alternatyviai nuomonei būti išsakytai. Patikinu, jog tokios alternatyvios nuomonės tikrai reikia. Opozicija turi kam atstovauti. Mes suprantame, kad Baltarusija vystosi labai lėtai, tai galima pagreitinti suintensyvinus patį dialogą, išklausius skirtingas nuomones, bandant rasti kompromisą. Mano galva, demokratija yra supratimas, kad kita nuomonė turi teisę egzistuoti, būti išsakyta, kartu ieškant būdų rasti kompromisą. Paklausa ir visuomenės noras, kad toks dialogas vyktų, yra akivaizdus.