Šiandien ir rytoj Čekijos rinkėjai spręs, kam patikėti šalies vairą ateinančius ketverius metus. Į parlamentą turėtų patekti spalvinga kompanija, pradedant piratais, baigiant kraštutine dešine, o pergalė prognozuojama vietiniam uspaskichui.

Laukiama populistų pergalės

ANO (čekiškai „Taip“) liberalią populistinę partiją prieš šešerius metus įkūrė Slovakijoje gimęs milijonierius Andrejus Babišas. Antras turtingiausias šalies žmogus (4 milijardai eurų) turtus susikrovė iš chemijos pramonės, maisto produktų ir žiniasklaidos verslo. Nors nėra abejojančiųjų, kad ANO užtikrintai laimės rinkimus (turėtų gauti apie ketvirtadalį balsų), tačiau sudaryti koaliciją lengva nebus, nes lyderis kaltinamas apgaule gavęs Europos Sąjungos subsidijų savo verslui. Prieš daugiau negu mėnesį buvo panaikinta jo ir dar vieno ANO parlamentaro teisinė neliečiamybė, abu politikai kaltinimus neigia.

Antrą vietą veikiausiai užimsiančių socialdemokratų (ČSSD) lyderis Lubomiras Zaoralekas teigia, kad nedirbtų kartu su teisėsaugos institucijų slenksčius mindančiomis partijomis, nors dabar ANO yra koalicijos dalis. Tuo tarpu prezidentas Milošas Zemanas ragina laikytis nekaltumo prezumpcijos ir teigia, kad ANO pergalės atveju patikės partijai formuoti koaliciją.

ANO nėra tradiciniai vakarietiški liberalai, nors ir Europos Parlamente dirba jų frakcijoje. Partija yra gana euroskeptiška, o populiarumą augina antikorupciniais lozungais ir nuolatiniais kaltinimais nekompetencija tradicinėms partijoms. A. Babišas ypač didžiuojasi tuo, jog jam dirbant finansų ministru sumažėjo valstybės skola. ANO taip pat žada supaprastinti pigios darbo jėgos iš užsienio įsileidimo į šalį tvarką – daugelis kitų partijų tam kategoriškai nepritaria, o A. Babišo verslo imperijai toks sprendimas būtų naudingas.

Valdantieji bus nubausti

ČSSD po ketverių metų valdžioje dabar rinkimuose turėtų užimti antrą vietą. Premjeras Bohuslavas Subotka net nebėra partijos lyderis, o kampanijos pagrindinė žinutė – būtinybė didinti čekų atlyginimus kelia klausimus, ką ČSSD valdžioje veikė iki šiol. Kita vertus, ekonominiai rodikliai šalyje neblogi – nedarbas mažiausias visoje ES, algos ir taip gana sparčiai auga.

Vienas pagrindinių iššūkių būnant valdžioje – švietimo sistemos finansavimas. Prieš pat rinkimus vyriausybė nutarė atsižvelgti į universitetų reikalavimus didinti finansavimą 10 proc. Visgi reitingų šuolio tai neatnešė – partija turėtų gauti 12–13 proc. balsų.

Parlamente dirbs komunistai, piratai ir radikalai

5 proc. barjerą peržengti turėtų ir Čekijos parlamente dirbti pretenduoja trys gana netradicinės partijos – Bohemijos ir Moravijos komunistų partija (KSČM), Laisvė ir tiesioginė demokratija (SPD), įkurta radikalių pažiūrų japonų kilmės politiko Tomio Okamuros ir Piratų partija.

Kaip sako pas KSČM pavadinimas, tai yra reorganizuota komunistinė jėga, atsiradusi iš šalių valdžiusios Čekoslovakijos komunistų partijos. Nors žodis reorganizuota čia ne visai tiktų – iki šiol partijos himnas yra socialistų Internacionalas. Vienas svarbiausių partijos bruožų – oponavimas narystei NATO, pastaruoju metu KSČM yra aktyvūs laisvos ES prekybos su Kanada susitarimo kritikai. Partiją daugiausia remia vyresnio amžiaus rinkėjai. Manoma, kad šiemet yra kiek didesnė tikimybė negu anksčiau, kad KSČM gali būti koalicijos dalimi, nes A. Babišui gali būti nelengva rasti partnerių. Kita vertus, net regionų valdžios lygmeniu tik 2012 m. suformuotos pirmosios koalicijos su komunistais. Rinkimuose partija turėtų gauti apie 11 proc.

SPD prieš dvejus metus įkūrė T. Okamura, japonų ir korėjiečių kilmės verslininkas ir politikas. Ši politinė jėga atskilo nuo „Aušros“ partijos, kurią taip pat buvo įkūręs T. Okamura. Radikalios dešinės partiją dažnai ignoruoja tradicinė žiniasklaida, tačiau ji aktyviai veikia socialiniuose tinkluose. Šalyje baiminamasi, kad ANO gali mėginti ją vilioti į koaliciją. SPD garsėja kaip euroskeptiška ir antiislamiška politinė jėga. T. Okamura pats yra raginęs nepirkti kebabų, šalia dviejų šalies mečečių vestis šunis arba kiaules, o ES diktatą vadina stipresniu negu Sovietų Sąjungos.

Vaikystėje politikas teigia susidūręs su rasizmu tiek Čekijoje, tiek Japonijoje. Suaugęs tapo sėkmingu verslininku turizmo srityje – įkūrė kompaniją, kuri organizuoja keliones iš Azijos į Čekiją. Tarp partijų lyderių T. Okamura yra antras populiariausias, jo partija rinkimuose turėtų gauti 7–8 proc. balsų.

Čekijos piratų partija įkurta dar 2009 m., tačiau iki šiol didelė sėkmės sulaukusi nebuvo. Tačiau šie rinkimai turėtų suteikti galimybę patekti į parlamentą. Jeigu parlamentą rinktų vidurinių mokyklų mokiniai, piratai būtų nugalėtojai – juos remtų ketvirtadalis jaunuolių, tad ilgalaikės partijos perspektyvos tikrai šviesios. Partija renkasi neformalų komunikacijos būdą – jos lyderiai su rinkėjais susitinka baruose. Pagrindiniai partijos tikslai yra ginti žmogaus teises, užtikrinti skaidrumą, įdiegti kuo daugiau tiesioginės demokratijos elementų, ir kovoti su monopolijomis. Rinkimuose partija turėtų gauti 7–8 proc. balsų.

Susiskaldžiusi dešiniųjų stovykla gero rezultato nesulauks

Dešiniųjų stovykloje Čekijoje į parlamentą patekti pretenduoja trys partijos. Pilietinė demokratijos partija (ODS) ir TOP 09 dėl to gali būti beveik tikros, o Krikščionių ir demokratų sąjunga – Čekijos liaudies partija (KDU-ČSL) balansuoja ant 5 proc. ribos.

Tvirčiausios šiuo metu yra ODS pozicijos. Tai tradiciškai stipriausia dešinioji partija šalyje, kilusi iš Aksominės  revoliucijos, nuvertusios komunistus, aktyvistų. Dabar partija tikisi gauti daugiau negu dešimtadalį balsų, bet šį rezultatą pasiekti nebus lengva. Prieš ketverius metus partijos rezultatas buvo blogiausias istorijoje – 7,7 proc. Rinkėjams partija žada mažesnius mokesčius, geresnį finansavimą švietimui, naujų kelių tiesimą. Taip pat žadama didinti finansavimą gynybai ir neprisiimti prievolės įsivesti eurą. Apklausos partijai žada 8–9 proc.

TOP 09 (santrumpa nuo Tradicija, Atsakomybė, Klestėjimas) nuo KDU-ČSL atskilo 2009 m. ir per dvejus nuo to laiko vykusius parlamento rinkimus pasirodė labai sėkmingai. Dabar populiarųjį politikos veteraną Karelą Schwarzenbergą pakeitė Miroslavas Kalousekas. Tiek naujasis vedlys, tiek pati TOP 09 partija yra gana populiari tarp jaunimo, galbūt todėl, kad iš dešiniųjų partijų ji liberaliausia ir proeuropietiškiausia. Šalyje tai bene daugiausiai dėmesio Rusijos propagandai skirianti politinė jėga. Apklausos partijai žada 6–7 proc.

KDU-ČSL paskutinę kadenciją dirbo koalicijoje su ČSSD ir ANO. Partiją remia vyresnio amžiaus rinkėjai, ji stipriausia katalikiškoje Moravijos dalyje ir iki šiol yra antra pagal narių skaičių šalyje. KDU-ČSL garsėja kaip pragmatiška politinė jėga, nevengianti bendradarbiauti ir su kairiųjų politinėmis jėgomis. Apklausos partijai žada 5 proc.

Koalicija neaiški

200 vietų Atstovų rūmuose reikalinga 101 parlamentaro dauguma. Tad sudaryti koaliciją lengva nebus. Vienas pagrindinių šalyje keliamų klausimų – ar įmanoma koalicija be ANO. Tokiam scenarijui turbūt reiktų visų dešiniųjų partijų, ČSSD ir Piratų sąjungos ir turbūt dar komunistų paramos mažumos vyriausybei. Be to, skirtumai tarp partijų programų milžiniški.

Nors A. Babišas yra paneigęs galimybę dirbti su SPD ir KSČM, toks scenarijus gali būti sunkiai išvengiamas. Iš tradicinių partijų tik KDU-ČSL palankiai žiūrėtų į koaliciją su ANO (manoma, kad tokiu atveju A. Babišas galėtų valdyti Jaroslawo Kaczynskio ir Ramūno Karbauskio pavyzdžiu – be postų), nors susigundyti galbūt galėtų ir ODS, kuri šiuo klausimu nėra vieninga. Tačiau ANO koalicijai su dviem dešiniosiomis partijomis veikiausiai taip pat trūktų kelių vietų iki daugumos. Tuo tarpu sąjunga su komunistais ir SDP leistų užsitikrinti tvirtą daugumą. Visgi tokia padėtis galbūt priverstų savo pozicijas persvarstyti ir socialdemokratus.

Tad po rinkimų šalies laukia nežinomybė ir tikimybė, kad premjeru taps teisiamas oligarchas. 

Partija Prognozuojamas balsų skaičius procentais (kdovyhrajevolby.cz) Prognozuojamas vietų parlamente skaičius 
ANO 25 67
ČSSD 12 29
KSČM 11 27
ODS 9 20
SPD 9 20
Piratų partija 7 17
TOP 09 6 11
KDU-ČSL 5 10