Šiandien Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasideda 27-asis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Šiųmetė „Gaida“ – išties išskirtinė, intriguojanti ir įvairialypė: joje plačiau pristatoma net keturių šiuolaikinių kompozitorių kūryba: JAV garsenybės, „Grammy“, „Oskaro“ laureato, Pulitzerio muzikos premijos laimėtojo Davido Lango kūrybos panorama, amerikiečių grando kompozitoriaus Johno Adamso kūriniai, taip pat – graikų kompozitoriaus Yanniso Kyriakideso bei prancūzų kompozitoriaus Yanno Robino kūryba.

Kompozitorius Davidas Langas.

Davidas Langas: „Lietuviškas šaknis jaučiu labai stipriai“

Žinoma, aktualiosios muzikos gerbėjai su nekantrumu laukia išgirsti ypač plačią ir daugiaplanę D. Lango muzikos programą. Pasak „Vilniaus festivalių“ generalinio direktoriaus, festivalio „Gaida“ vadovo Remigijaus Merkelio, tai bene plačiausiai šio festivalio istorijoje pristatomas kompozitorius: „Ne tik todėl, kad šis autorius šiemet švenčia 60 metų sukaktį, bet ir todėl, kad tai vienas žymiausių Niujorko kompozitorių, turinčių bene didžiausių sąsajų su Lietuva, nes jo seneliai gyveno mūsų šalyje.“

Spalio pradžioje Lietuvoje viešėjęs ir „Gaidos“ pristatyme dalyvavęs kompozitorius D. Langas, paklaustas apie savo lietuviškas šaknis, minėjo, kad jeigu Amerikoje pažvelgtume į žydų šeimų gyvenimą, pamatytume, kad kone kiekviena turi sąryšių su Lietuva: „Vos prieš 100 metų Vilnius buvo labiausiai žydiškas miestas. Ir šios mano šaknys yra labai gilios. Mano senelis kilęs iš Gargždų, močiutė – iš Šiaulių. Šios kultūros atspindžių mūsų šeimoje išlikę iki šiol. Ir jie matyti kasdienybėje, pavyzdžiui, valgome tai, kas yra atkeliavę iš Lietuvos: burokėlius, bulves, grietinę. Lietuviškas šaknis jaučiu labai stipriai.“

„Gaidos“ festivalio publika puikiai žino, kad, ko gero, žinomiausi D. Lango kūriniai – garso takelis legendinio režisieriaus Paolo Sorrentino filmui „Jaunystė“ (Youth, 2015 m.), kurio dalį – „Simple song #3“, atliekamą Lietuvos kamerinio orkestro ir solistės Agnės Stančikaitės, bus galima išgirsti jau šįvakar festivalio pradžios koncerte.

Kitas D. Lango kūrinys, beje, „Gaidoje“ nuskambėsiantis du kartus, pelnęs jam vertingiausius apdovanojimus ir pasaulinį pripažinimą – „The Little Match Girl Passion“ („Mergaitė su degtukais (Pasijos)“). Šį kūrinį atliks Lietuvoje pirmą kartą koncertuosiantis ansamblis „Theatre of Voices“ su savo įkūrėju, dirigentu, žinomu senosios ir naujosios muzikos atlikėju Paulu Hillieriu ir choras „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas).

Kalbėdamas apie „Mergaitę su degtukais (Pasijos)“ viešnagėje Lietuvoje kompozitorius D. Langas pasakojo, kad šis kūrinys yra jo religinio pagrindo atspindys: „Kurdamas „Mergaitę su degtukais“ ypač daug galvojau apie tai, kaip mes, kompozitoriai, neišvengiamai vieną dieną atsigręžiame į Johanną Sebastianą Bachą. Jo muzika persmelkta religijos, Dievas yra jo viso kūrybinio pasaulio pagrindas. Šis J. S. Bacho požiūris man padarė tokį įspūdį, kad ir pats pradėjau muzikoje ieškoti to paties.“ 

D. Langas minėjo esantis nuolat apsuptas katalikybės, kalbėjimo apie Jėzų, visą gyvenimą giedantis choruose, atliekantis grigališkąjį choralą. „Tai mane paskatino pateikti savo požiūrį į religiją, ir taip atsirado „Mergaitė su degtukais“. Šiame kūrinyje norėjau pažvelgti į žmogų, kuris kenčia, nuleisti kančią nuo religinio pjedestalo ant žemės“, – kalbėjo šiųmetės „Gaidos“ pažiba. 

Beje, D. Langas, paklaustas, kaip keitėsi jo muzikos stilius, sakė, kad jam įdomu kurti absoliučiai skirtingos stilistikos kūrinius: „Labiausiai iš kompozitorių tikimasi unikalaus stiliaus – kad žmogus išgirstų vieną taktą ir iškart suprastų, kas jo autorius. Kai kurie kūrėjai tokios taisyklės laikosi labai uoliai – tarkime, unikalų stilių turi Philipas Glassas, su kuriuo jaunystėje man yra tekę dirbti. Tačiau aš mėgstu iššūkius, mėgstu semtis įkvėpimo iš savo amerikietiškosios kultūros, kuri yra nepaprastai materiali. Amerikoje pirmiausia keliamas klausimas: ar tai pelninga? Būtent todėl nenoriu turėti vieno stiliaus, kuris man neštų pelną. Mano tikslas – kad kiekvienas kūrinys būtų kitoks.“ 

Įdomus ir šio kompozitoriaus santykis su klasikine muzika: „Esu ir klasikinės muzikos doktorantas, ir profesorius. Klasikinė muzika yra labai glaudžiai suaugusi su manimi. Vis dėlto labai dažnai galvoju, kad kažkas su ja negerai. Esame ją užkėlę ant pjedestalo, tačiau klasikinė muzika tarsi lieka uždaryta, atskirta nuo pasaulio. Ne veltui šiuolaikiniai kompozitoriai šiandien ir griauna mitus, nes jų misija – sukurti ką nors, kas nėra atitverta sienomis. Juk šiuolaikinių muzikos kūrėjų, atlikėjų galimybės beribės, o mes tarsi reikalaujame iš jų atlikti muziką taip, kaip ji buvo atliekama prieš 200 metų Vienoje. Tokius mitus reikia griauti.“

Kompozitorius Johnas Adamsas.

Pasaulio susižavėjimą pelnę Johno Adamso kūriniai 

„Gaidoje“ plačiau bus pristatyta ir kitos pasaulinės žvaigždės, JAV kompozitoriaus Johno Adamso, šiemet švenčiančio 70-metį, kūryba. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras kartu su jo buvusiu ilgamečiu meno vadovu ir dirigentu Juozu Domarku, kuris, kaip pasakojo „Gaidos“ vadovas R. Merkelys, dar 1988 metais atliko europinę J. Adamso kultinio kūrinio „Harmonielehre“ premjerą, tokia proga kūrinį atliks dar kartą. „Harmonielehre“, kalbėjo R. Merkelys – tai muzikos etalonas patikrinti, kokio lygio yra orkestras. 

Pirmą kartą Lietuvoje skambės ir pasaulinę šlovę kompozitoriui J. Adamsui pelnęs fokstrotas orkestrui „The Chairman Dances“ („Pirmininkas šoka“) iš garsiosios J. Adamso operos „Niksonas Kinijoje“ ir šlovę dovanojęs „Grand Pianola Music“. 

Kitų dviejų plačiau „Gaidoje“ pristatomų kompozitorių – prancūzo Yanno Robino ir graikų kilmės olandų kompozitoriaus Yanniso Kyriakideso – kūryba kardinaliai skiriasi savo stilistika. Y. Robinui, kaip festivalio pristatyme kalbėjo R. Merkelys, būdinga virtuoziškai eksperimentinė kūryba, o Y. Kyriakidesui įtaką padarė Olandijos postmodernistinė Louiso Andriesseno mokykla, šis kompozitorius savo muzikoje daug dėmesio teikia poetiniams tekstams, videoprojekcijoms.

Projektas „Aquasonic“. Jenso Peterio Engedalio nuotr.

Ko dar nepraleisti „Gaidoje“? 

Lapkričio 4 dieną Nacionalinėje filharmonijoje pirmą kartą sostinėje skambės estų kompozitoriaus Arvo Pärto koncertas fortepijonui ir orkestrui „Lamentate“, kurį skambins Lietuvos pianistų pasididžiavimas Lukas Geniušas. 

Festivalio pristatyme jis užsiminė, kad šis A. Pärto kūrinys, kaip ir daugelis šio kompozitoriaus darbų, yra labai gilus, meditatyvus, persmelktas religijos: „Neįtikimai sunkiai grojamas kūrinys, nes jame yra labai mažai gaidų. O kuo mažiau gaidų, tuo sudėtingiau jas atitinkamai sustatyti. „Lamentate“ yra pagrįstas maldos tekstu, kuris ne dainuojamas, bet skiriamas fortepijonui ir orkestrui.“ 

Dar vienas dėmesio vertas koncertas – spalio 27 dienos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pasirodymas Kongresų rūmuose. Orkestrui diriguos olandų dirigentas Jurjenas Hempelis, garsėjantis įdomiomis šiuolaikinės muzikos interpretacijomis. Šiame koncerte nuskambės ir intriguojanti kompozitoriaus Algirdo Martinaičio kūrinio „Mitų griovėjas“ (beje, Davidui Langui labai patiko šis pavadinimas) elektrinei gitarai ir orkestrui. Pasak A. Martinaičio, tai bus tarsi dokumentinė muzika, kurioje dokumentuojamas džiazo improvizatoriaus Juozo Milašiaus grojimo būdas. 

Svarbi festivalio dalis, „Gaidos“ vadovo R. Merkelio nuomone – ir kameriniai ansambliai, atlikėjai, pasižymintys dėmesiu šiuolaikinei įvairios stilistikos muzikai. Spalio 26 d. Šiuolaikinio meno centre pasirodymą surengs garsusis airių kolektyvas „Crash Ensemble“, šiemet švenčiantis 20-metį. Šie atlikėjai šiuolaikinę muziką groja su roko muzikantams būdinga energija. Jubiliejaus proga šiam ansambliui daugelis kompozitorių sukūrė 5 minučių ar trumpesnius kūrinius-sveikinimus. Pluoštą jų bus galima išgirsti ir šiame koncerte. 

Paminėtinas ir prancūzų vienas geriausių šiuolaikinės muzikos styginių kvartetų „Tana String Quartet“, garsėjantis virtuoziškumu ir skambesio tobulumu. Jų pasirodyme spalio 24 dieną Šiuolaikinio meno centre bus galima pasiklausyti visiškai skirtingų stilistikų kūrinių programos. 

Be jokios abejonės, tikra sensacija šiųmetėje „Gaidoje“ – muzikinis projektas „Aquasonic“, pasaulyje sulaukęs milžiniško susidomėjimo ir apkeliavęs ne vieną prestižinį festivalį. Šią komandą, pasakojo festivalio vadovas, pavyko prisikviesti po ilgų derybų. Tai tarptautinė komanda, kurios dauguma – Danijos atlikėjai, specialistai, technikai, įvairių sričių žmonės – maždaug 10 metų darbą skyrė tam, kad pristatytų po vandeniu skambančią muziką, atliekamą specialiais instrumentais, įtraukiant ir vokalą, dideliuose akvariumuose. „Aquasonic“ į unikalų povandeninį koncertą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pakvies lapkričio 5 dieną. 

Elektroninės muzikos ir audiovizualinių projektų gerbėjai turėtų nepraleisti multimedijos šou „Sculpt“. Tai prancūzų ir šveicarų bendras darbas, kuriame 3D audiovizualinės projekcijos sąveikauja su vieno perkusininko judesiais ir generuojamu garsu. „Sculpt“ audiovizualinis spektaklis – spalio 29 d. Šiuolaikinio meno centre. 

Festivalio pabaigos koncerte lapkričio 7 dieną Šiuolaikiniame meno centre pasirodys žymusis Japonijos elektroninės muzikos kūrėjas, meninių instaliacijų, parodų autorius Ryoji Ikeda su savo vienu naujausių multimedijos projektų „Supercodex“. Taip pat šią dieną savo audiovizualinio meno kūrinį „Metroscan“ pristatys kompozitoriai Vytautas V. Jurgutis ir Vaclovas Nevčesauskas.

„Kūrinys turi savotiškas padalas kaip metro stoteles, ir kiekviena jų yra kaip impulsas, kurį apdorojame kartu su videomenininku. Projektas tikrai sudėtingas, reikia technologinių aukštųjų sprendimų“, – festivalio pristatyme pasakojo „Gaidos“ koordinatorius V. V. Jurgutis.

Elektroninės muzikos kūrėjas Ryoji Ikeda.

Viską išsamiai apie šiųmetį festivalį „Gaida“ rasite čia.