Evgenios Levin nuotrauka

Berods būsime pamiršę senovės graikų išmintį, kad nieko nėra pastovesnio už kaitą. Ar kas galėjo pagalvoti, jog monolitine laikyta Socialdemokratų partija susiskaldys? O kur išnykstantis Lietuvos Liberalų sąjūdis? Žodžiu, politinis žemėlapis smarkiai keičiasi.

Anksčiau kai kurie politikos formuotojai ir apžvalgininkai prasitardavo, jog Lietuvai geriausia dvipartinė sistema. Na, gal dar šalia būtų jų mažieji draugai. Tačiau esminiai stulpai būtų konservatoriai ir socialdemokratai. Prie pirmųjų šlietis galėtų liberalai, o prie antrųjų – Darbo partija.

Beje, jei jau prabilome apie dvipartinę sistemą, tai socialdemokratų vietoje gali įsitvirtinti „valstiečių“ partija. Būtent ji gali tapti kairiojo elektorato pasirinkimu. Tačiau akivaizdu ir dar vienas dalykas: dabartinėje sumaištyje atsivėrė galimybė iškilti naujoms partijoms ir naujiems dariniams.

Pirmiausia pranašauju Artūro Zuoko sugrįžimą į didžiąją politiką. Jis kaip feniksas, sugeba atgimti net iš pelenų. Dabar aplinkybės jam klostosi labai palankiai. Kodėl? Todėl kad nesėkmingai Vilnių valdant Remigijui Šimašiui, net aršiausi Zuoko kritikai sutaria, kad prie „Artūro buvo geriau“. Jo vadovaujama partija – kad ir kaip ji vadintųsi – galėtų užimti tuščią vietą, kuri atsirado liberalų vietoje.

Aišku, gali susikurti ir nauja partija, kuri pretenduotų į kairiųjų pažiūrų žmonių balsus. Tačiau galimas dar vienas scenarijus: atsiras populistas, kuris bandys vienyti tiek kairiuosius, tiek dešiniuosius, visiems žadėdamas tai, ką jie nori girdėti. Vargu, ar tai būtų ilgalaikis darinys, tačiau pakankamas projektas, skirtas paimti valdžią ketveriems metams.

Beje, dabartinis partinis chaosas nėra gerai nei demokratijai, nei valstybei. Visi supranta, kad stiprios partijos yra tai, ko reikia valstybei. Juk partijos turėtų paruošti politikus valstybės valdymui. Tad kuo greičiau išsikristalizuos politinis peizažas, tuo bus geriau.

Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ. 

lrt