EPA nuotrauka

Prieš daugiau negu savaitę Maltoje, automobilyje sprogus bombai, žuvo žurnalistė Daphne Caruana Galizia. Tai pirmas politiškai motyvuotos žurnalisto nužudymo atvejis Europos sąjungoje nuo 2015 m. sausio atakų prieš satyrinį prancūzų žurnalą „Charlie Hebdo“. Ji buvo garsiausia šalyje tiriamosios žurnalistikos atstovė, kėlusi į viešumą faktus apie politikų korupciją. 445 tūkst. gyventojų turinčioje šalyje kai kurie jos tekstai sulaukdavo 400 tūkst. unikalių skaitytojų. „Politico“ ją buvo įtraukęs į 28 europiečių, kurie „formuoja, drebina ir aktyvina“ Europą, sąrašą.

„The Guardian“ kalbintas žurnalistės sūnus Matthew (pats Pulitzerio premijos laureatas) sakė, jog žurnalistės šeima bijojo, kad jos gyvenimas gali baigtis būtent taip, nes motina buvo persekiojama ir bauginama. Tris dešimtmečius ji kovojo prieš kriminalinį elitą ir korupciją šalies politikoje, versle. Pastaruoju metu žurnalistė su sūnumi daug dirbo viešindami „Panama Papers“ medžiagą. Neseniai buvo apnuodytas šeimos bulterjeras, o sesuo be paaiškinimo atšaukta iš diplomatinės tarnybos.

Dar prieš du dešimtmečius buvo padegtos jos namų durys, kartą, veikiausiai per klaidą – kaimynų automobilis. Jos koliui perpjauta gerklė. Tai atsitiko paviešinus, jog kariuomenės vado sūnus dalyvauja platinant narkotikus.

Vieną 2006 m. naktį, po viešos neonacių grupuotės kritikos, šalia namo padegtos benzinu apipiltos padangos. Šeimą nuo mirties išgelbėjo tik tai, kad sūnus Paulas vėlai grįžo namo ir pastebėjo gaisrą. Grasinami skambučiai, žinutės ir laiškai bei nuolatinis bylinėjimasis teisme (Maltoje vien būti bylos šalimi kainuoja 900 eurų) buvo žurnalistės kasdienybė. Kai ji pranešė turinti duomenų, kad du vyriausybės pareigūnai lankėsi viešnamyje, buvo įšaldyta žurnalistės banko sąskaita.

Likus dviem savaitėms iki mirties, D. C. Galizia dėl grasinimų kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai rimtai į tai nereagavo.

Europolas Maltą laiko mokesčių vengimo rojumi. Internetinių lažybų verslas, sukuriantis 10 proc. nuo BVP, italų mafijos yra naudojamas pinigams plauti. Klesti korupcija. Už 650 000 eurų galima nusipirkti šalies pilietybę, šis verslas taip pat klesti. Šeima šį išpuolį laiko ne tik kova su žodžio laisve, bet ir sistemos simptomu.

Žurnalistės sūnus atkreipia dėmesį į tai, kad tokią padėtį lemia ir disbalansas politinėje sistemoje: „Jei vyriausybė nenori, kad koks nors įvykis būtų ištirtas, taip ir nutinka.“ Premjeras skiria teisėjus, policijos komisarą, teisingumo ministrą ir generalinį prokurorą. Žurnalistės šeima ragina premjerą Josephą Muscatą pasitraukti ir reikalauja, kad būtų atleisti policijos generalinis komisaras ir generalinis prokuroras.

Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas rašė: „Kai žurnalistai nutildomi, mes netenkame laisvės.“

„The Guardian“ apžvalgininkas Johnathanas Freedlandas teigė, kad laikais, kai tradicinė žiniasklaida sulaukia daug kritikos iš kairiųjų ir dešiniųjų, D. C. Galizios žūtis parodo, kodėl ji reikalinga. Ji nebuvo tik tinklaraštininkė, bet bendradarbiavo ir su tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Tai jau 28-asis atvejis šiemet, kai nužudomas žurnalistas. Savo tekstą J. Freedlandas užbaigė žurnalistės sūnaus žodžiais: „Kai valstybės institucijos yra neįgalios, paskutinis kovotojas yra žurnalistas.“

„Freedom House“ ataskaitoje teigiama, kad žiniasklaidos padėtis pasaulyje pernai buvo blogiausia per 13 metų, o net šešių ES šalių žiniasklaida vertinama tik kaip „iš dalies laisva“.

„New York Times“ atkreipia dėmesį į blogėjančią žiniasklaidos laisvės padėtį Turkijoje, Rusijoje, Filipinuose, Indijoje ir net JAV, kur D. Trumpas tyčiojasi iš žurnalistų viešai ir kaltina juos patriotizmo trūkumu. Geriausias žingsnis pagerbiant žurnalistės atminimą būtų tai, kad valstybių lyderiai nustotų demonizuoti žurnalistus.