BFL nuotrauka.

Europos Sąjungos institucijų politikai nevengia viešai deklaruoti savo susitikimų, juk rinkėjams svarbu, su kuo ir dėl ko jie susitinka, kas veikia ar neveikia jų sprendimus. Pasak XFM radijo laidoje „Skaidrumo kaina“ viešėjusios „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovės Rugilės Trumpytės, Lietuvos Seimo nariai viešina nemažai asmeninių reikalų, tačiau apie susitikimus su interesų grupėmis skelbia tik kas trečias parlamentaras. 

Svarbu žinoti

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Rugilė Trumpytė pradeda nuo to, kad, kalbant paprastai, lobizmas yra poveikio darymas. Ir jis – natūralus dalykas bet kurioje valstybėje, nes kiekvienas nori, kad jo nuomonę išgirstų, jis galėtų paveikti būsimus sprendimus ir atsitiktų kažkas, kaip atrodo, naudinga šaliai.

„Yra daugybę interesų grupių, kurios siekia paveikti politikus: nevyriausybinės organizacijos, verslas, profsąjungos. Jos tiesiog kviečia į susitikimus Seimo narius ir žodžiu išdėsto savo poziciją. Bet tai ir yra lobizmas, įtakos darymas, – teigia laidos pašnekovė. – Mums labai svarbu žinoti, su kuo susitinka Seimo nariai, nes jie atstovauja Lietuvos gyventojams. Tobulu atveju mes nenorėtume, kad jie atstovautų tam tikros grupės interesams, todėl svarbus viešumas. Tiesiog kiekvienam svarbu žinoti, kas stovi už mūsų išrinktų parlamentarų nugaros“. 

Turi būti atsakingas

Tarptautinės organizacijos atstovė pasakoja, kad Europos Parlamente, Europos Komisijoje galima rasti daug viešumo pavyzdžių.

„Man asmeniškai vienas tokių puikių pavyzdžių yra EP narė Julija Reda. Ši jauna politikė labai detaliai atsiskaito už susitikimus savo interneto svetainėje. Pavyzdžiui, ji viešina, kas (organizacija, įmonė, privatus asmuo) ją pakvietė susitikti; skelbia, ar priėmė kvietimą; jei susitiko, apie ką kalbėjosi, ką pasiūlė ir pan. Galiausiai po susitikimo ji paskelbia, ką darys ir ar darys, pateikia argumentų, kodėl taip nusprendė, – politikės atvirumu žavisi R. Trumpytė. – Man atrodo, tai yra labai geras demokratijos pavyzdys. Jei žmonės pasitiki ir tave išrenka, turi būti atsakingas ir pasakyti, kaip jų lūkesčius pildai. Deja, Lietuvoje yra labai žemas pasitikėjimas Seimo nariais – mažiau nei 10 proc.“

Viešina ir asmeninius dalykus

Šių metų pavasario sesijos laikotarpiu (kovo–rugpjūčio mėn.) „Transparency International“ Lietuvos skyrius pasidomėjo, kiek informacijos apie savo susitikimus Seimo ir asmeninėse svetainėse skelbia mūsų politikai.

„Pamatę pilnus kalendorius, labai apsidžiaugėme. Bet nustebino, kad viešinama ir daug labai asmeninių dalykų. Yra įrašų, kad vakare eis į baleto premjerą, darbo metu – kirpyklą ar nuveš vaikus į darželį, pristatys savo knygą ir pan. Bet mums rūpi, su kokiomis interesų grupėmis – NVO, verslu ir pan. – susitinka. Nes būtent jos daro įtaką sprendimams. Tad mums ne tiek svarbu, ar politikas nueis į kirpyklą. Tačiau būtent susitikimų su interesų grupėmis ir skelbiama mažiau – maždaug tik kas trečias politikas. Bet kai kurie labai nesuprantamai surašyti, todėl neaišku, su kuo ir dėl ko susitinkama. Pavyzdžiui, nurodytas tik vardas ar pavardė arba parašyta, kad susitinka su ūkininkais ar aplinkosaugininkais. Nei geografinės vietos, nei įstaigos ar organizacijos pavadinimo. Džiugu tik tiek, kad bent jau pradžia yra.“

Tikslai – neaiškūs

XFM radijo klausytojams R. Trumpytė sakė, kad iš viso per pavasario sesiją buvo paskelbti 475 susitikimai. Daugiausia (48) jų paviešino Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas. Nevengia apie juos papasakoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Bronius Markauskas ir jo bendrapartiečiai sveikatos ministras Aurelijus Veryga (36), Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis (35) ir Virginija Vingrienė (30).

„Kitas įdomus faktas, kad Lietuvos lenkų ir krikščioniškos šeimos frakcijos nariai neskelbia savo darbotvarkių ir jokios informacijos apie susitikimus. Tad rinkėjai negali suprasti, ką jie veikia, kuo užsiima. Buvome sukvietę partijų atstovus į susitikimą, kuriame kalbėjome, kodėl reikėtų viešinti susitikimus, kodėl tai naudinga ir pan. Ši frakcija mums paaiškino, kad ji niekada nė su viena interesų grupe nesusitinka. Naivu tikėtis, kad jie yra visų sričių ekspertai ir su niekuo nesikonsultuoja. Labai keista, norėtųsi didesnio skaidrumo ir atsakomybės bei atvirumo rinkėjams, – stebisi tarptautinės organizacijos atstovė. – Kita vertus, iš mūsų politikų pateiktos informacijos apie susitikimus neaišku, kas juose kalbama, kokie rezultatai ir pan. Žinoma tik, pavyzdžiui, kad parlamentarai su verslo atstovais minėtu laikotarpiu susitiko 185; NVO, profesinių sąjungų, meno, mokslo, religinių organizacijų atstovais – 96.“

Kaip susitikti?

Klausytojams pasiteiravus, kaip reikėtų susitikti su politikais, R. Trumpytė patarė: „Savivaldos, Seimo nariai susitinka su gyventojais, tai yra įprasta praktika. Informacijos galima susirasti savivaldybių, asmeninėse  politikų svetainėse ar užsukti į Seimo interneto puslapį www.lrs.lt, susirasti kontaktus ir parašyti el. laišką, kuriame paklausti, kada ir kokiame mieste bus artimiausi susitikimai su gyventojais. Be to, dažnai galima matyti skelbimų, kad politikai reguliariai tam tikrą savaitės dieną tam tikrame mieste susitinka su gyventojais. Tiesiog reikėtų labiau pasidomėti.“