Asmeninio archyvo nuotrauka

Iniciatyva #metoo Lietuvoje ir pasaulyje į viešumą iškėlė seksualinio priekabiavimo problemą, kurią žmonės dažnai yra linkę ignoruoti ar sumenkinti. Kokie problemos mastai Lietuvoje? Kodėl teismus pasiekia mažai bylų? Kokia riba tarp flirto ir priekabiavimo? Į šiuo klausimus padeda atsakyti darbo teisės ekspertė Jelena Jonis.

Apie seksualinį priekabiavimą Lietuvoje ir pasaulyje kalbama vis daugiau dėl iniciatyvos #metoo. Kokie realūs šios problemos mastai Lietuvoje?

Kalbėti apie realius kiekvienos problemos mastus galime tik tuomet, kai šios problemos yra fiksuojamos. Jeigu remtumėmės skaičiais, tai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, 2016 metais buvo gauti vos keli pasiteiravimai raštu ir keli skambučiai telefonu, kurių metu žmonės domėjosi, kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą bei kaip reikėtų elgtis jį patyrus. Teismuose kasmet taip pat sprendžiamos vos kelios tokios bylos.

Ar tai reiškia, kad seksualinio priekabiavimo Lietuvoje praktiškai nėra? Iniciatyva #metoo ir yra atsakymas į šį klausimą. Mes bijome garsiai, o neretai ir tyliai sau patiems prisipažinti, kad buvome susidūrę su seksualinio priekabiavimo veiksmais: darbe, mokykloje, gydymo įstaigose, paauglystėje ar vyresniame amžiuje, vieną ar dešimtis skirtingų kartų. Šiuos susidūrimus dažnai lydi kaltė, gėda, pyktis, nepasitikėjimas savimi. O kartais – paprasčiausias nežinojimas, kad atitinkami veiksmai yra seksualinis priekabiavimas. Iliustruojantis pavyzdys – 2006 m. Lietuvoje atliktas seksualinio priekabiavimo paplitimo tyrimas. Paklausti, „ar kada esate patyrę seksualinį priekabiavimą?“, daugelis respondentų iš pradžių atsakė neigiamai, tačiau uždavus netiesioginius klausimus, paaiškėjo, kad seksualinį priekabiavimą patyrusių asmenų buvo beveik dukart daugiau. Taigi, kalbėti apie realius šios problemos mastus sudėtinga, bet kad Lietuvoje jie yra tikrai dideli – neabejoju.

Teismus pasiekia gana nedidelis bylų dėl seksualinio priekabiavimo skaičius. Ar pagrindinė to priežastis – moterų vengimas kalbėti apie priekabiavimą?

Ir taip, ir ne. Vengimas kalbėti šia tema yra svarbi priežastis, bet ne mažiau svarbu ir tai, kad seksualinio priekabiavimo atvejus sunku įrodyti. Jeigu priekabiavimą patyręs asmuo neturi liudininkų, garso ar vaizdo įrašų, užrašų, dokumentų, galinčių patvirtinti jo žodžius, jis rimtai pagalvos, ko vertas teisminis procesas. Išdrįsti kalbėti šia tema nėra nei malonu, nei lengva. Seksualinį priekabiavimą patirianti moteris dažnai jaučiasi bejėgė, todėl verčiau renkasi pabėgti ir pamiršti, nei pasipriešinti ir prabilti. Garsiai kalbėti apie seksualinius veiksmus, poelgius, situacijas mums yra nenatūralu ir nepatogu. Kreipdamiesi į teismą mes turime peržengti ne tik šiuos jausmus, bet ir dar kartą atvirai susidurti su priekabiautoju. Tai didžiulis stresas, todėl reta moteris tam pasiryžta. 

Ar sunku iš teisinės pusės įrodyti seksualinio priekabiavimo atvejus?

Dažnai tai nėra lengva, bet tikrai nėra neįmanoma. Sudėtingesni yra vienkartiniai atvejai, kai seksualinio priekabiavimo veiksmai yra ne tęstinio, o vienkartinio pobūdžio. Jeigu nėra šio įvykio liudininkų ir jis nebuvo užfiksuotas vaizdo, garso ar kitomis priemonėmis, yra tik vieno žmogaus žodžiai prieš kitą asmenį. Tuo tarpu tęstinio pobūdžio veiksmai, ar jie vyktų darbo vietoje, ar kitoje aplinkoje, gali būti lengviau fiksuojami, jeigu asmuo, prie kurio seksualiai priekabiaujama, apie tai pagalvoja ir ima rinkti įrodymus. Kuo daugiau aplinkybių jis pateikia teismui ar kitai kompetentingai institucijai, tuo sklandžiau ir veiksmingiau vyksta tyrimas. Seksualinio priekabiavimo bylose įrodinėjimo našta perkeliama skundžiamam asmeniui, tad jis, o ne priekabiavimą patyrusi pusė, turi įrodyti, kad lygios teisės pažeistos nebuvo.

Kokiose gyvenimo srityse dažniausiai pastebimi priekabiavimo atvejai? Ar darbo santykiai (kaip būtų galima spręsti iš dabartinių aktualiųjų Lietuvoje) yra pagrindinė sritis?

Seksualinį priekabiavimą dažniausiai lemia jėgų ir galios disbalansas, tad ir priekabiavimo atvejai dažniausiai pastebimi tose srityse, kuriose dominuoja subordinacija ir pavaldumas. Profesinis pranašumas, galimybė priimti sprendimus ar daryti jiems įtaką yra ypač aktualūs darbo santykiuose, bet pasireiškia ir mokyklose, studijose, gydymo įstaigose. Dažniausiai seksualiai priekabiauja vadovai, viršininkai, bendradarbiai, o kartais ir niekaip su tarnybos, darbo ar kitokio pavaldumo santykiais nesusiję asmenys. 

Visuomenėje nuogąstaujama, kad seksualinio priekabiavimo atvejai gali būti painiojami su flirtu. Kur, žvelgiant iš teisinės pusės, turėtų būti nustatyta riba?

Riba tarp flirto ir seksualinio priekabiavimo yra neaiški tik tuomet, kai nežinome jų apibrėžimų. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas seksualinį priekabiavimą apibrėžia kaip nepageidaujamą, užgaulų, seksualinio pobūdžio elgesį, kuriuo siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Seksualinis priekabiavimas gali būti išreikštas ne tik fiziniu veiksmu, bet ir žodžiu ar raštu.

Kitaip nei flirtas, seksualinio priekabiavimo veiksmai yra nepageidaujami ir nemalonūs. Flirtas yra „meilės žaismas“ (kaip jį apibūdina Lietuvių kalbos žodynas), kuriame su malonumu dalyvauja abi pusės, o seksualinis priekabiavimas – grėsmė. Tai ir yra pagrindinis skirtumas – nepageidaujamas jo pobūdis, kuris kartu gali būti žeminantis, priešiškas, bauginantis, įžeidžiantis. Seksualinis priekabiavimas yra sudėtinga tema dar ir todėl, kad visi mes skirtingai vertiname tam tikrą elgesį, mums išsakomus žodžius, pasakytus juokelius. Draugų kompanijoje seksualinio turinio juokeliai yra priimtini, nes žmonės seniai ir artimai vienas kitą pažįsta, o darbinėje aplinkoje tai neturėtų būti norma. Tačiau vienoms moterims tai yra norma arba komplimentas, o kitoms – nepriimtinas ir menkinantis elgesys. Todėl, susidūrus su seksualinio priekabiavimo veiksmais, kad ir kokie, ir kur jie būtų, reikia iš karto pasikalbėti su priekabiautoju. Gali būti, jog jis nesupranta, kad jo veiksmai ar žodžiai jums yra užgaulūs. Gali būti, kad jis supranta ir to siekia. Jeigu pokalbis neišsprendžia situacijos, tuomet reikėtų pradėti rinkti informaciją, kuri padėtų įrodyti seksualinio priekabiavimo veiksmus ir savo pažeistas teises ginti kompetentingose institucijose.