„Ich bin Keidaner“, – taip save pristatydavo Kėdainių žydai. Kaip savo knygoje „Senieji Kėdainiai: istorija ir įdomybės“ pasakoja Algirdas Juknevičius, jie taip pabrėždavo savo išskirtinumą, kuriuo didžiuodavosi: buvo globojami miesto savininkų, priklausė dvaro, o ne miesto jurisdikcijai, gyveno pasiturimai. Ir jų bendruomenė, kahalas, anot autoriaus, buvusi viena didžiausių ir įtakingiausių Žemaitijoje. Bendruomenė garsėjusi Talmudo studijomis.

Manoma, kad pirmieji žydai Kėdainiuose apsigyveno dar 1388 metais kunigaikščiui Vytautui suteikus privilegiją. Tačiau istoriniuose šaltiniuose apie juos pradedama kalbėti XVII amžiuje, kai kunigaikštis Kristupas II Radvila pasirašo sutartį su dviem Vilniaus žydais dėl muitinės nuomos ir mokesčių surinkimo.

1923 metais, kaip rašoma A. Juknevičiaus knygoje, Kėdainiuose iš 7 342 gyventojų net 2 499 buvo žydai, tačiau jau 1941 metais naciai ir jų lietuviai kolaborantai nužudė 2 076 žydus taip iš esmės sunaikindami žydų bendruomenę Kėdainiuose.

Apie Kėdainių žydų istoriją vaizdo pasakojime kalba Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimanas Žirgulis.

Bernardinai.TV

Skaityti ir kitus šių autorių tekstus: Donatas Puslys, Kostas Kajėnas.