Jėzus pasakė dar vieną palyginimą. Mat jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog netrukus turinti pasirodyti Dievo karalystė.
    Tad jis kalbėjo: „Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal.
    Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: 'Verskitės, kol sugrįšiu'.
    Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: 'Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų'.
    Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.
    Atėjo pirmasis ir tarė: 'Valdove, tavo mina man atnešė dešimtį minų'. Jis atsakė: 'Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų'.
    Atėjo antrasis ir pareiškė: 'Valdove, tavo mina man laimėjo penkias minas'. Ir šitam jis pasakė: 'Tu valdyk penkis miestus'.
    Atėjo dar vienas ir tarė: 'Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą. Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas: imi nepadėjęs ir pjauni nepasėjęs'.
    Jis atsiliepė: 'Netikęs tarne! Aš tave teisiu tavo paties žodžiais. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?'
    Aplinkiniams jis tarė: 'Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų'.
    Tie sakė: 'Valdove, betgi anas jau turi dešimt minų!'
    Jis tarė: 'Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo. Mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!'“.
    Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę.

2 Mak 7, 1. 20–31: Pasaulio Kūrėjas grąžins jums kvėpavimą ir gyvybę

Ps 17, 1. 5–6. 8b. 15. P.: Vos rytą pabusiu – tave išvydęs, Viešpatie, gėrėsiuos.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Jėzus pasakė dar vieną palyginimą. Mat jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog netrukus turinti pasirodyti Dievo karalystė. Tad jis kalbėjo: „Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal. Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: 'Verskitės, kol sugrįšiu'. Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: 'Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų'. Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo. Atėjo pirmasis ir tarė: 'Valdove, tavo mina man atnešė dešimtį minų'. Jis atsakė: 'Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų'. Atėjo antrasis ir pareiškė: 'Valdove, tavo mina man laimėjo penkias minas'. Ir šitam jis pasakė: 'Tu valdyk penkis miestus'. Atėjo dar vienas ir tarė: 'Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą. Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas: imi nepadėjęs ir pjauni nepasėjęs'. Jis atsiliepė: 'Netikęs tarne! Aš tave teisiu tavo paties žodžiais. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?' Aplinkiniams jis tarė: 'Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų'. Tie sakė: 'Valdove, betgi anas jau turi dešimt minų!' Jis tarė: 'Aš sakau jums:, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo. Mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!'“. Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę.

Kiekvienam, kas turi, bus pridėta...“ Kartais gal tai atrodys neteisinga. Esame pripratę, kad teisingumas, tai kiekvienam – tiek pat priklauso, vienodai. Negalima nuskriausti nė vieno. Tokiu būdu daliname vaikams saldainius, o suaugusiesiems premijas. Tokį patį kiekį pilame į stiklainius ir tokias pačias porcijas gauname restorane. Atrodo teisinga.

Ar taip yra? Absoliučiai ne! Jėzus savo palyginimais nenori mūsų mokyti apie žemiškus dalykus! Nes jei suskaičiuosime tiksliai – viena mina – tai 26 kg aukso arba sidabro – tai visas tas palyginimas atrodytų perdėtas ir nerealus. Taigi Jėzus mums kalba apie savo Tėvą, mūsų Dievą. Ir taip reikia suprasti visą istoriją. Dievas dovanoja žmogui su pertekliumi savo malonės tiek daug, kad sunku sau įsivaizduoti. Ir, deja, kartais to nematome, o kartais paslepiame tą lobį ir su Jo malone nieko nedaroma. O atlygis Danguje laukia dar didesnis – tam, kuris turi ir gerai pasinaudojo Dievo malonėmis, bus dar pridėta.

Šv. Cecilija tarnavo Dievui gautomis malonėmis taip, kaip galėjo. Pagal pasakojimus – muzika ir giesmėmis. Ir tuo užsitarnavo Dangaus garbę. Taip pat kiekvienas iš mūsų gali siekti jos pavyzdžiu, nesvarbu, kiek talentų yra gavęs, kiek sugeba padaryti, kiek turi galimybių... Tiesiog kiekvienas, ir vargšas, ir turtingas, ir bemokslis, ir mokslininkas... Reikia tik norėti duoti vaisių savo gyvenimu. Nors kasdien po truputį...

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai