Šalia popiežiaus – šešiolikmetė Amerikos lietuvė Enija Davidonytė. 2017 m. sausis Vašingtone.

Džiaugsmo banga vakar nuvilnijo per visą šalį – pranešta, kad kitų metų rudenį Lietuvoje lankysis popiežius Pranciškus. „Džiaugiuosi ir dėkoju už šią didžią pagarbą mūsų kraštui!“, – feisbuko paskyroje rašė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Šventasis Tėvas Lietuvoje lankėsi vienintelį kartą 1993 metais, tuomet čia viešėjo popiežius Jonas Paulius II.

Kuo šis vizitas svarbus ne vien tikintiesiems ir kaip jam turėtų būti tam ruošiamasi? „Bernardinai.lt“ skaitytojams pasakoja Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie UNESCO Irena Vaišvilaitė ir kultūros istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Ališauskas. Abu jie yra buvę Lietuvos ambasadoriai prie Šventojo Sosto.

EPA nuotrauka

Ar popiežiaus Pranciškaus vizitas susijęs su Lietuvos valstybingumo šimtmečiu? Turint omenyje, kad 2018 metais gražus būrys valstybių švenčia tą pačią 100 metų savo tautinio valstybingumo sukaktį, sunku teigti, kad tokia sukaktis būtų Popiežiaus vizito priežastis, įsitikinusi Irena Vaišvilaitė.

„Popiežiaus apsilankymas gali, jei norėsime, padaryti to jubiliejaus šventimą prasmingesnį, nes Pranciškus kreipiasi į jo lankomas visuomenes ragindamas atpažinti dalykus, kurie tų visuomenių narius žeidžia, marginalizuoja, pačias visuomenes stumia į neviltį, į susipriešinimą, – pabrėžia pašnekovė. – Europos valstybes jis ragina prisiminti savo vertybes – solidarumą, socialinį teisingumą, į žmogų orientuotą ir integralią politiką, dvasinio žmogaus asmens dėmens pripažinimą.“

Jai antrina ir Vytautas Ališauskas: „Paprastai tokiomis pasaulietinėmis progomis pontifikui atstovauja jo specialus pasiuntinys. Pavyzdžiui, 2009-aisiais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio iškilmėse dalyvavo popiežiaus Benedikto XVI legatas.“

V. Ališausko teigimu, Lietuvoje pagaliau sulauksime popiežiaus, nes jis, kaip ir pirmtakas Benediktas XVI, buvo tiesiog „bombarduojamas“ kvietimais tiek iš valstybės vadovų, tiek iš vyskupų. „Lietuvos atkaklumas davė vaisių“, – teigia pašnekovas, atkreipdamas dėmesį, kad atkaklios buvo ir kitos Baltijos valstybės.

Pasak I. Vaišvilaitės, kuri iki šių metų gegužės ėjo Lietuvos ambasadorės prie Šventojo Sosto pareigas, būtų gerai, kad Lietuva, rengdamasi vizitui, daugiau sužinotų ir apie šitą popiežių ir apie popiežiaus tarnystę apskritai: „Tai leistų ir geriau vizitui pasirengti ir geriau jį suprasti bei priimti.“

Pašnekovė primena, kad daugybėje savo kelionių popiežius, pavyzdžiui, susitinka su kaliniais, su labiausiai į visuomenės paraštes nustumtais asmenimis. „Tai gali labai smarkiai susikirsti su dalyje Lietuvos visuomenės klestinčiu elitizmu, panieka tiems, kurie negali pasigirti socialine sėkme, jų nužmoginimu.“

Popiežius atvyksta į pasikeitusią Lietuvą

Popiežius atvyks su žinia jam svarbiais klausimais, kuriuos kelti pradėjo dar Benediktas XVI. „Tai – emigracija, pabėgėliai, solidarumas su vargstančiomis šalimis, aplinkos apsaugos problemos, pagarba gyvybei ir žmogaus orumui“, – vardina V. Ališauskas. Šios temos aktualios visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai, atkreipia dėmesį pašnekovas, apgailestaudamas, jog kartais apsimetame, kad globalios problemos mūsų neliečia ar liečia tik kaip neturtingąją pusę.

„Popiežius visus žmones kviečia įsitraukti į solidarumo ir meilės darbus, ne tik laikančius save katalikais ar krikščionimis. Solidarumas su stokojančiaisiais, be jokios abejonės, bus akcentuojamas ir čia. Dar niekas negali pasakyti, kokią specialią žinią Pranciškus atveš Baltijos šalims“, – kalba V. Ališauskas.

Anot jo, rengiantis Šventojo Tėvo atvykimui Lietuvos vyskupai pakvies tikinčiuosius dvasiškai atsinaujinti, apmąstant popiežiaus iškeliamus klausimus. Pašnekovas tikisi, kad visuomenė pasiruoš deramai priimti Pranciškų – be nereikalingo kiršinimo ar skaldymo, kas kartais pasitaiko smarkiai laicizuotose visuomenėse. Pavyzdžiui, laukiant Jono Pauliaus II vizito 1993 metais kai kurie spaudos leidiniai tyčiojosi iš vizito, tačiau jiems teko nutilti pamačius, kaip šiltai Lietuvos žmonės priėmė Romos vyskupą. 

Jonas Paulius II sveikinasi su žmonėmis Kauno Rotušės aikštėje

Pasaulinė ir lietuviška žiniasklaida Pranciškų neretai apibūdina kaip „liberalių pažiūrų popiežių“, tačiau buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto atkreipia dėmesį, kad tokia politinė kategorija net negali būti taikoma ganytojiškai Šventojo Tėvo veiklai: „Gal kai kas Lietuvoje nori taip teigti, tačiau popiežius laikosi tos pačios doktrinos, kaip ir jo pirmtakai pastaruosius du tūkstančius metų.

Žinoma, Pranciškus turi specifinius pontifikato akcentus, kaip turėjo ir Jonas Paulius II ar Benediktas XVI. Jei pažvelgtume į šio popiežiaus veiklą profesionaliau, pamatytume, kad daugelis jo temų ir veiksmų yra Benedikto XVI idėjų tąsa su kiek kitu atspalviu. Pavyzdžiui, ekologijos temai pradžią davė būtent popiežius emeritas. Taip pat ir neklerikalinės bažnyčios klausimui.“ 

Jonas Paulius II meldžiasi Kryžių kalne

„Prieš daugiau nei du dešimtmečius popiežius Jonas Paulius II vyko į ką tik iš komunistinio jungo išsivadavusias Baltijos šalis su giliomis moralinėmis ir socialinėmis žaizdomis, išgyvenančias didelį materialinį vargą. O štai dabar Lietuva, Latvija, Estija yra visavertės Europos Sąjungos valstybės, jų ekonominis ir kultūrinis lygis yra nesulyginamas su 1993-iųjų lygiu“, – kalba V. Ališauskas. Anot jo, anuomet buvo daug bandymų manipuliuoti Bažnyčia kaip galima politine sąjungininke, o šiandien jos misija Lietuvoje suvokiama daug realiau.

„Nepaisant to, kad atsiskleidė didelės dallies žiniasklaidos, gyventojų, politikų sekuliarumas ar net priešiškumas Bažnyčiai, ji yra daug stipresnė, nei buvo Jono Pauliaus II apsilankymo metu, – teigia pašnekovas. – Todėl popiežius Pranciškus atvyksta į naują situaciją ir kalbės ne tik paguodos žodžius, kurių mums reikia kaip visoms mirtingoms būtybėms, bet ir primins mūsų pareigas kitiems pasaulyje kenčiantiems žmonėms.“ 

Aušros Vartuose su Vilniaus arkivyskupu A. J. Bačkiu ir Kauno arkivyskupu kardinolu V. Sladkevičiumi.

Parengė Rosita Garškaitė ir Saulena Žiugždaitė