Element5 DIgital/Unsplash.com nuotr.

Vilniaus savivaldybė prieš mėnesį paskelbė, kad Vilniaus Pilaitės mikrorajone statys valstybinę mokyklą. Vilniaus arkivyskupijos prašymas Tolminkiemio gatvėje prie Šv. Juozapo bažnyčios statyti katalikišką ugdymo įstaigą buvo atmestas, pasiūlius teritoriją tarp Pilaitės prospekto ir Sidaronių gatvės, netoli Valstybės saugumo departamento (VSD). Anksčiau buvo žadėta, jog sklypas prie bažnyčios teks katalikiškai mokyklai. 

T. Bružaitė: Bažnyčia padeda valstybei rūpintis visuomenės reikmėmis

Vilniaus arkivyskupija teigia nematanti galimybių prie VSD statyti nevalstybinės mokyklos, nes norima, kad katalikiška mokykla stovėtų šalia statomos Šv. Juozapo bažnyčios. „Man labai gaila, kad visame šiame šaršale, kuriame mažai tikros diskusijos ir gausu emocijų, pradingo visa esmė“, – teigia iniciatyvos „Kataliko balsas“ vadovė Toma Bružaitė. Anot jos, katalikišką mokyklą statyti šalia sklypo, kuriame iškils ir bažnyčia, norima ne atsitiktinai: „Ar esi tikintis, ar ne, ar katalikas, ar ne, būtų naivu neigti, kad bažnyčia yra ta vieta, kur susirenka žmonės, kurioje buriasi bendruomenė. Būna ir taip, kad ir netikintieji ten užsuka ar per didžiąsias šventes, ar į vykstantį koncertą.“ T. Bružaitės teigimu, šalia bažnyčios siekiama pastatyti ne tik mokyklą, bet ir bendruomenės namus, kur galėtų rinktis ir kiti bendruomenės nariai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, kuriems labai trūksta laisvalaikio praleidimo vietų. 

„Katalikiškas požiūris akcentuoja, kad turime žvelgti ne į vieną paskirą poreikį, o į bendruomenę kaip į visumą, siūlyti sprendimų, kurie stiprintų visą bendruomenę“, – teigia T. Bružaitė. Švietimas, jos teigimu, yra tik viena veiklų, o šalia yra vykdoma daug karitatyvinės veiklos, įvairiausių socialinių iniciatyvų. „Bažnyčia yra organizacija, kuri nekonkuruoja su valstybe, o priešingai – padeda rūpintis visuomene ir atliepti jos poreikius. Bažnyčia yra tarsi socialinė partnerė ir atėjo į savivaldybę sakydama, kad visus darbus padarys pati, o savivaldybei tereikia suteikti sklypą“, – akcentuoja „Kataliko balso“ vadovė ir priduria, kad katalikiška mokykla yra atvira visiems norintiesiems, nes priėmimas į ją vyksta pagal bendrąsias nuostatas.

T. Bružaitė akcentuoja, kad, siekdama atriboti, išstumti Bažnyčią, pati visuomenė nuskurdina save. Pasaulėžiūra, kuri galėtų praturtinti visuomenę, yra marginalizuojama. „Nereikėtų baimintis ir tikybos pamokų. Juk netikintiems žmonėms tikybos pamokos gali būti tiesiog priemonė susipažinti su dalykais, kurie svarbūs bendrapiliečiams. Be to, pažįstamos ir kitos religijos. Galiausiai tikyba nėra tik apie religiją, ji kalba apie etiką, žmogaus dorybių, charakterio ugdymą“, – teigia T. Bružaitė.

Besipriešinantieji: mokykla turi tarnauti visiems, o ne daliai

Spalio 20 d. vilnius.lt interneto puslapyje paskelbta Pauliaus Jakutavičiaus inicijuota peticija „Už valstybinę mokyklą Pilaitėje“, kurią iki šiol pasirašė 736 žmonės. Anot jo, pirmenybė turėtų būti skirta valstybinei mokyklai, nepaisant to, kiek labai krikščionybės tikėjimas būtų paplitęs Lietuvoje.

„Mano principinė nuostata tokia, kad valstybės turtas šalyje, kurioje nėra valstybinės religijos, pirmiausia turėtų tarnauti pasaulietiniams tikslams, o ne vienai iš religinių bendruomenių, nesvarbu, kad ir kokio jį dydžio būtų. Atidavus dabar tą sklypą tikėjimo pagrindais sukurtai nevalstybinei mokyklai, tiems, kurie nori savo vaikams suteikti valstybės garantuojamą pasaulietinį ugdymą, gerokai sumažės galimybės tai gauti“, – teigia P. Jakutavičius.

„Pilaitėje tėra viena valstybinė mokykla, priimanti pirmokus. Taip pat yra vienas iš paskutinių laisvų valstybinių sklypų Pilaitės centrinėje dalyje, kuris perduotas panaudai savivaldybei ir kuriame valstybinę mokyklą yra nutarusi statyti savivaldybė. Ji darbus jau pradėjo. Mes kalbame apie tam tikrus pamatinius principus – pagarbą įsitikinimams ir konstitucines teises bei dvasią. Todėl šiuo konkrečiu atveju palaikome valstybinės mokyklos valstybiniame sklype idėją, nes valstybės turtas pirmiausia turi tarnauti visiems valstybės, bendruomenės piliečiams, nepriklausomai nuo jų įsitikinimų“, – kalba P. Jakutavičius.

Mokyklos šalininkai: siekiame ugdymo formų įvairovės

Prieš penkias dienas pradėti rinkti ir parašai pasirašyti kitą peticiją, kurioje Vilniaus savivaldybės prašoma leisti Tolminkiemio gatvės sklype statyti katalikišką mokyklą. Dokumente teigiama, kad šalia dviejų savivaldybės įsteigtų mokyklų atsiradusi katalikiška mokykla, priimanti visus vaikus, ne tik katalikų šeimų, „užtikrintų ugdymo formų įvairovę ir galimybę rinktis jų pasaulėžiūrą atitinkančią ugdymo kryptį“. 

Pilaitės gyventojų poreikį katalikiškai mokyklai pabrėžė viena peticijos autorių Renata Underis – ilgametė pilaitiškė, dviejų vaikų, lankančių Martyno Mažvydo progimnaziją, mama. Ji mielai leistų atžalas į katalikišką mokyklą, nors pati teigia esanti labiau liuteronė nei katalikė, negalinti sutikti su visais Bažnyčios mokymo aspektais. „Nematau nieko bloga, kad mano vaikai lankytų šią mokyklą, nes nei ji, nei katalikiška doktrina nesikerta su mano šeimos puoselėjamomis vertybėmis“, – kalba pašnekovė. 

R. Underis metus yra buvusi Lietuvos liberalų sąjūdžio nare, šiuo metu veikloje nebedalyvauja, tačiau laiko save liberalių pažiūrų žmogumi. Viena vertus, jai liūdna, kad liberalai „ciniškai, be diskusijų“ priėmė sprendimą neleisti Bažnyčiai statyti mokyklos norimoje vietoje. Kita vertus, ji pabrėžia, kad liberalūs žmonės turėtų atsižvelgti ne tik į tas grupes, kurios atitinka jų pasaulėžiūrą. Objektyvumo, pasak jos, reikia ir konfesinių grupių atžvilgiu: „Niekada nelyginu liberalizmo su anarchija, tačiau riba  tarp jų plona, peržengti lengva. Labai svarbu, jei deklaruoji, kad esi liberalas, to žingsnio nežengti.“ 

Feisbuke veikiančios grupės „Už valstybinę mokyklą Pilaitėje“, inicijavusios tokio pat pavadinimo peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 700 žmonių, pasak R. Underis, negalima laikyti objektyvumo garantu, atspindinčiu visos Pilaitės bendruomenės ar didžiosios jos dalies nuomonę. Pasak jos, per pirmąją peticijos už katalikišką mokyklą pasirašymo dieną palaikymą išreiškė apie 300 žmonių, koks tikslus pasirašiusiųjų skaičius šiuo metu, ji negalėjo pasakyti.  

Peticijos už katalikišką mokyklą Pilaitėje autoriai pabrėžia, kad tokia mokykla būtų naudinga Pilaitės vaikams, nes teiktų kokybiškas ugdymo paslaugas, ką rodo kitų Vilniuje esančių katalikiškų mokyklų pasiekimai ir reputacija. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad katalikiška mokykla sudarytų sąlygas ją rinktis tiems tėvams, kurie nenori leisti vaikų į valstybines mokyklas. Galiausiai, drauge su neįgaliesiems pritaikyta mokykla būtų statomas ir dienos centras pagyvenusiems žmonėms bei bendruomenės namai, kurie gerintų pažeidžiamiausios Pilaitės bendruomenės dalies gyvenimo kokybę.

Savivaldybės siūlomas alternatyvus sklypas prie Valstybės saugumo departamento, anot peticijos autorių, apsunkintų bendruomenės gyvenimą, nes yra toli nuo gyvenamųjų namų, šalia judrių gatvių be įrengtų vietų jas kirsti pėstiesiems. Tėvams tai keltų nepatogumų, nes vaikai negalėtų mokyklos pasiekti patys. 

Tiesa, Pilaitėje be valstybinės mokyklos veikia ir privati Vilniaus krikščionių gimnazija, kurią įsteigė Tikėjimo žodžio bažnyčia.

Tekstą rengė Rosita Garškaitė, Matas Baltrukevičius, Gabija Kavaliauskaitė, Donatas Puslys