EPA nuotrauka

Lapkričio 26–gruodžio 2 dienomis popiežius Pranciškus lanko Mianmarą ir Bangladešą. Kelionės metu jo laukia ne vienas diplomatinis galvosūkis – rohinjų mažumos padėtis Mianmare yra labai prasta, Bangladešas priima daug pabėgėlių, o kiekvienas popiežiaus gestas bus vertinamas pro padidinamąjį stiklą. Apie tai rašo „Reuters“ korespondentas Philipas Pullella.

Popiežiaus vizitas Mianmare yra delikati kelionė į budistinę valstybę, kurią Vašingtonas kaltina musulmonų rohinjų etniniu valymu.

Jis aplankys ir Bangladešą, į kurį pabėgo 600 000 žmonių. Minamaro veiksmus, išprovokavusius pabėgėlių krizę „Amnesty International“ įvertino kaip „nusikaltimus žmogiškumui“, įskaitant žudymus, prievartavimus, priverstinį iškeldinimą. Mianmaro kariuomenė kaltinimus neigia.

Kelionė tokia delikati, jog patarėjai Pranciškui patarė net vengti žodžio „rohinjai“, kad neįvyktų diplomatinis incidentas, galintis užtraukti šalies valdžios nemalonę krikščionių mažumai. 51 milijonų gyventojų turinčioje šalyje yra apie 700 000 Romos katalikų.

Įtempčiausi kelionės momentai turėtų būti privatūs susitikimai su kariuomenės vadu generolu Min Aung Hlaingu ir civiline šalies lydere Aung San Suu Kyi. Mianmaras rohinjų nelaiko piliečiais, nei grupe, turinčia savo identitetą.

„Jis rizikuoja pakenkti savo moraliniam autoritetui arba šalies krikščionims“, – sako „Religion News Service“ analitikas Thomas Reese. „Žaviuosi popiežiumi ir jo gebėjimais, bet kas nors turėjo jį atkalbėti nuo šios kelionės.“

Šaltiniai Vatikane teigia, jog kelionė buvo suorganizuota skubotai, kai gegužę buvo užmegzti diplomatiniai santykiai tarp šalių po Aung San Suu Kyi vizito Vatikane. Dabar Nobelio taikos premijos laureatės reputaciją temdo kaltinimai piktnaudžiaujant valdžia ir nesugebant sukontroliuoti kariuomenės.

„Popiežius Pranciškus turi būti tvirtas visuose frontuose. Smurtas negali būti sustabdytas, jeigu saugumo pajėgos nebendradarbiaus, tačiau ir Aung San Suu Kyi negali turėti veikimo laisvės“, – sako „Brookings Institution“ Rytų Azijos politikos studijų centro bendradarbis Lynnas Kuokas.

Planuojant kelionę buvo įtrauktas ir susitikimas su rohinjų pabėgėliais Bangladešo sostinėje Dakoje. Susitikimas su generolu Min Aung Hlaingu taip pat įtrauktas į darbotvarkę vėliau, po derybų tarp kariuomenės ir Bangladešo bažnyčios galvos, kardinolo Charleso Bo.

Susitaikymas

Videoįraše, išsiųstame Mianmarui prieš daugiau negu savaitę, popiežius teigia, jog nori, kad kelionė vestų į „susitaikymą, atleidimą ir taiką“ bei Gerosios Naujienos vertybių skleidimą: „orumo kiekvienam vyrui ir moteriai“, skatintų harmoniją ir bendradarbiavimą.

Popiežius šiemet jau dviejuose kreipimuose pavartojo terminą „rohinjai“. Šventojo Sosto spaudos tarnybos direktorius Gregas Burkas teigė, kad patarimą šio žodžio atsisakyti popiežius priėmė rimtai, tačiau apie jo vartojimą „sužinosime per kelionę, tai nėra uždraustas žodis“. Šaltiniai Vatikane teigia, jog popiežius nusiteikęs vengti pakenkti Mianmarui pereiti į demokratiją.

„Popiežius yra vienas iš didžiausių moralinių autoritetų pasaulyje, todėl jo vizitas bus reikšmingas“, – sako Mianmaro sostinėje Rangūne gyvenantis analitikas ir buvęs Jungtinių Tautų (JTO) atstovas šalyje Rihardas Horsey. „Bet jis turės suvokti faktą, kad visuomenė Mianmare tvirtai palaiko kariuomenę, o ne rohinjus. Todėl krikščionių lyderio įsitraukimas į religinės problemos sprendimą gali sukelti karštą reakciją, o ne paskatinti pozityvią įvykių eigą.“.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas operacija prieš rohinjus pavadino „etniniu valymu“ ir pagrasino sankcijomis dėl „siaubingų žiaurumų“.

„Amnesty International“ teigia, kad rohinjai ir kiti Rachinų valstijos musulmonai dešimtmečiais buvo „sistemiškai socialiai ir politiškai išskiriami“, ir kariuomenę apkaltino dėl „nusikaltimų žmogiškumui“ per pastaruosius dvejus metus, įskaitant žudymus, išprievartavimus, priverstinį iškeldinimą.

Mianmaro valdžia daugelį kaltinimų neigia, o armija teigia, kad jos tyrimas patvirtina, jog kariškiai yra nekalti, o jų veiksmai tėra atsakas į kovotojų atakas prieš 30 policijos būstinių ir karinę bazę.

„Vatikanas turi mažai meduolių ir lazdų, kurie veikia, – sako L. Kuokas. „Popiežiaus vizitas gali padėti geriau suvokti rohinjų bendruomenės problemas, o tai gali peraugti į netiesioginę spaudimą kitoms šalims dėti daugiau pastangų, kad situacija būtų išspręsta.“