Kotryna Zylė “Penketų” konferencijoje. Nuotraukos autorius Giedrius Akelis.

„Organizuoti renginį autoriams, kuriantiems vaikų ir jaunimo literatūrą – Lietuvoje nauja idėja. Manome, kad dabar tam geras metas ir kviečiame į konferenciją, kad profesionalai ne tik užmegztų ryšius tarpusavyje, gautų praktinių patarimų, kaip, tarkim, ieškoti finansinės paramos savo knygoms, o dailininkai galėtų pristatyti savo kūrybos pavyzdžius leidyklų atstovams, bet ir pasijustų kūrėjais iš didžiosios raidės“, – sako Kotryna Zylė, viena iš vaikų knygos konferencijos organizatorių. Konferencija, skirta profesionalams, vyks per pirmąjį vaikų ir jaunimo literatūros festivalį „Vaikų Kalėdų sala“.

Pati būdama ir vaikų knygų rašytoja, ir iliustruotoja, ėmėtės organizuoti konferenciją vaikų literatūros kūrėjams – rašytojams, dailininkams. Kodėl toks renginys reikalingas?

Šių metų pradžioje dalyvavau Bolonijos knygų mugėje, kuri skirta profesionalams. Jau seniai svajojau ten nuvykti – būdama Lietuvoje truputį jaučiuosi lyg virčiau savo sultyse, o ten gali pamatyti pasaulio tendencijas. Laimėti finansavimą kelionei pasisekė būtent tada, kai mano sūnui tebuvo trys mėnesiai. Vykom kartu. Buvo labai įdomu pamatyti ir iš viso pasaulio suvažiavusių leidyklų stendus – tiek knygų vaikams niekada nepamatysi kitur. Daug ką tarsi ir gali rasti internete, bet gyvai pamačius – visai kas kita. Bet gal didesnį įspūdį man paliko profesinis bendravimas – Bolonijoje susitikau su kitomis Lietuvos iliustruotojomis ir supratau, kad tokia erdvė, kurioje gali neformaliai ir gyvai pasikalbėti, yra labai vertinga ir reikalinga. Kai įspūdžiai susigulėjo, kilo labai didelis noras ir Lietuvoje burti vaikų dailininkus ir rašytojus.

Visus ir norime pasikviesti į konferenciją, kad jie jungtųsi į bendruomenę, kad būtų labiau nepriklausomi nuo leidyklų ir kitokių tarpininkų savo kelyje, kad turėtų galimybę pasidalinti praktiniais klausimais tarpusavyje.

Norisi, kad visi autoriai per konferenciją pasijustų kūrėjais iš didžiosios raidės. Konferencijos pranešimų temos, beje, gali sudominti ir platesnę auditoriją – pedagogus, bibliotekininkus, vaikų literatūros profesionalus. Tai mūsų savanoriška veikla dėl idėjos, ne reklamai, ne uždarbiui. Rengiame ją pirmą kartą, norime, kad žinia pasiektų visus – todėl, jei gausite kvietimą, pakvieskite ir kolegą, o jei negausite, bet esate vaikiškų knygų autorius ar mėgėjas – registruokitės čia.

O kokia yra situacija Lietuvoje – kaip mezga ryšius leidėjai, kūrėjai, reklamuotojai?

Nuo seno rašantys ir iliustruojantys knygas vaikams autoriai daugmaž vieni kitus gal ir pažįsta, nes jau yra dirbę kartu, bet nuolat atsiranda jaunų, naujų, kurie neturi, kaip pažindintis, draugauti, susieiti. O tai nebūtinai yra gerai. Dažnai vienai knygai kūrėjus suveda leidykla – būna, kad jie vieni kitų net nepamato. Savo knygas aš pati ir rašau, ir iliustruoju, žinau, kaip tekstas ir vaizdas gali keisti vienas kitą.

Yra IBBY organizacija, vienijanti vaikų literatūros entuziastus ir profesionalus – bibliotekininkus, pedagogus, rašytojus. Yra virtuali bendruomenė feisbuke,  ten yra ir grupė „Vaikų literatūra“. Man pasirodė, kad galėtų būti daugiau galimybių atrasti vieniems kitus ir draugauti. Žinau, kad tapytojai, skulptoriai rengia vasaros plenerus, kurių metu kuria ir neformaliai bendrauja. Pagalvojau, kad būtų nuostabu, jei į tokį plenerą galėtų susirinkti ir rašytojai su dailininkais. Po truputį mintis kito, susitikau savo leidėją S. Pūkienę, ji pristatė kartu su literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ kūrėju J. Vancevičiumi brandinamą idėją – literatūros festivalį vaikams. Tapo aišku, kad renginys profesionalams būtų labai tinkamas.

Konferencija bus skirta ne tik bendrauti – ketinate kviestis ir specialistų įvairioms temoms pristatyti?

Kilo idėja pasikviesti pranešėjų, kurie suteiktų praktinės naudingos informacijos, įžvalgų, žinių. Kaip užmegzti kontaktus su užsienio šalimis? Kokia yra Kęstučio Kasparavičiaus, kurio knygos išverstos į daugiausia pasaulio kalbų, patirtis? O Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“? Norėčiau ištraukti patarimų dėl virtuvinių dalykų – kaip viskas vyksta nuo pirmo užrašyto sakinio, nuo pirmos iliustracijos, kurie įkvėptų, gal net nustebintų, gal pasiūlytų sprendimą.

Austėja Landsbergienė pasakos, ko iš teksto tikisi vaikų ir paauglių smegenys. Kaip jie reaguoja ir komunikuoja su pasauliu? Kaip prisibelsti iki jų aktualijų? Ką galėtų duoti knygos?

Tema „Žvilgsnis į ateitį: apie ką rytoj pasakos paveikslėlių knygos?“ kviečiame kalbėti Eglę Baliutavičiūtę, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotoją, dalyvavusią Toronto vaikų literatūros tyrėjų asociacijos konferencijoje. Ji pristatys, kokios yra esamos ir būsimo šio, pasaulyje labai populiaraus, žanro tendencijos.

Apie įvairių laikotarpių kalėdines knygas kalbės medijų filosofė Aistė Mišinytė. Po sūnaus gimimo ji ėmėsi rašyti unikalų tinklaraštį „Meškiukas bibliotekoje“, kuriame pagal temas apžvelgia knygas nuo pat amžiaus pradžios iki mūsų dienų. Ji užsiminė, kad seniausias, beje, prasto turinio, pavyzdys bus XVIII a. knyga vaikams.

Dar kalbėsime apie sovietinę iliustraciją: Bolonijos knygų mugėje susipažinau su tarp Vilniaus ir Romos gyvenančia lietuve menotyrininke Giedre Jankevičiūte, kuri tyrinėja šį palikimą. Dabar domėjimasis to laikotarpio vaikų iliustracija atgyja – Nacionaliniame dramos teatre pastatytas daug apdovanojimų laimėjęs „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ su B. Žilytės iliustracijomis, visai neseniai „Litexpo“ eksponuota tos pačios dailininkės ir A. Steponavičiaus beveik prieš 50 metų tapytos Valkininkų sanatorijos freskos skaitmeninė versija. Bus proga pasiklausyti, ar tikrai anksčiau menininkai turėjo daugiau laisvės, unikalumo, kaip veikė cenzūra ir kaip – mados iš Vakarų, kodėl vaikų knygose atsirasdavo tokių netikėtų formų.

Nori pristatyti ir ne visai patogias, bet visiems rūpimas temas?

Pavyzdžiui, viena iš vadinamosios virtuvės temų – informacija apie finansavimą, stipendijas ir konkursus. Galvoju pati pateikti praktinį gidą, kuris pravers kitiems kūrėjams – dirbdama, domėdamasi, klausinėdama esu susirinkusi nemažai informacijos, kuri vieša, bet kartais pasislėpusi institucijų internetinių svetainių ir dokumentų užkaboriuose. Gal iš knygų kūrimo gyventi dažnu atveju sunku ar neįmanoma, bet užsidirbti tikrai galima ir būtina. Joks darbas neturi būti nemokamas, nebent tai labdara.

Tema „Paslaptys knygų konkursų užkulisiuose“ kalbės vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, dalyvaujantis net keliose knygų vertinimo komisijose. Norėčiau, kad čia būtų proga atvirai užduoti klausimus – pasiaiškinti įvairius gandus, subjektyvumus ir nutylėjimus, daugiau suprasti apie konkursų vertinimą ir kriterijus. Ką konkursų organizatoriai vertina, kas liūdina, nepatinka? Nėra jokių oficialiai paskelbtų kriterijų, tad kas yra svarbiausia?

Kotryna Zylė su 3 mėn. sūnumi Bolonijos vaikų knygų mugėje.

Turi patirties organizuojant naujų formatų konferencijas dar iš studijų Vilniaus dailės akademijoje laikų. Kas šiuolaikinio bus šioje?

Leidyklos į renginį atsiųs savo atstovų, kurie bus pasiruošę vieną valandą skirti savo dėmesį iliustruotojų portfolio peržiūrai. Tokia proga savo kūrybą pristatyti vienoje erdvėje ir per vieną dieną svarbiausioms vaikų literatūrą leidžiančioms leidykloms Lietuvoje – unikali. Bus laukiami ir seniai kuriantys, ir dar studijuojantys kūrėjai, norintys su leidyklomis pasidalinti savo piešiniais, idėjomis, gal – net būsimų knygų projektais.

Nuo pat pradžių galvojome, kaip šią konferenciją padaryti patrauklią, aktualią, nenuobodžią. Ji skirta bendruomenei suburti, man labai norisi, kad būtų ne tik įdomūs pranešimai, bet ir daug su vaikų literatūra dirbančių žmonių, kurie galėtų tiesiog susipažinti. Kviesime rašytojus ir dailininkus, pedagogus, bibliotekininkus – visus profesionalus, kuriems įdomi vaikų literatūra. Konferencijos metu festivalio lankytojai galės rašyti anoniminius klausimus autoriams, o vakare norime suburti atsakymų ratą – tokį tarsi vieną didelį visų autorių interviu. O klausimai anoniminiai tam, kad būtų galima paklausti, ko šiaip gal nedrąsu, bet labai smalsu, ko neišgirsi kitur. Žinoma, klausti galės ir patys autoriai, taip pat anonimiškai.

Bus ir diskusija: darbinis jos pavadinimas yra „Profesionalai – tylos! Ką iš tiesų skaito vaikai?“ Norime iš įvairių sričių atstovių – pavyzdžiui, bibliotekininkės, pedagogės ir mamos – išgirsti, kokias knygas ir kodėl renkasi skaityti patys vaikai. Toks lengvas susidūrimas su realybe, kad gal kiek sofistikuotoje vaikų literatūros profesionalų aplinkoje prisimintume, jog knygos konkuruoja su televizoriumi, kompiuteriniais žaidimais ir kitais laisvalaikio malonumais. Ir kad jos turi traukti. Savo, kaip mamos, nuomone dalinsis žurnalistė ir trijų vaikų mama Beata Nicholson. Jos taip pat prašysime palyginti lietuviškas ir Didžiojoje Britanijoje, kur ji yra gyvenusi, leidžiamas knygas vaikams.

Beje, kartą mano tėtis bibliotekoje garsiai pasigyrė lentynoje atradęs mano knygą, tai išgirdusi darbuotoja paprašė perduoti, kad vaikai mėgsta spalvingesnes iliustracijas. Nesakau, jog reikia aklai tikėti ir sekti kiekvienu komentaru, bet jie yra svarbūs, tam ir norime įžeminančios diskusijos.

Labai tikiuosi, kad po renginio atsiras tekstų, sutikusių savo iliustruotojus, iliustracijų, suradusių rašytojus ir draugysčių, kuriose gims nauji, netikėti projektai.

Vaikų knygos konferencija vyks gruodžio 9 d. Vilniaus mokytojų namuose.

Konferencijos pradžia – 11.00 val. Konferencijos programą rasite čia

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, kurios formą rasite čia.
Konferencijos ir festivalio naujienas sekite
Vaikų Kalėdų salos feisbuko paskyroje