Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL
Baltijos fotografijos linija

2014 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimo rezultatai parodė, kad  31 proc. Lietuvos moterų virš 15 m. amžiaus patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 8 proc. moterų buvo persekiojamos, 35 proc. Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą. 

Moterys visame pasaulyje vis dar susiduria su rimtomis smurto formomis ir priekabiavimu, bet tai, ką mes žinome, yra tik dalelė realybės. Paviešintos istorijos Holivude paskatino moteris visame pasaulyje kalbėti apie patiriamą priekabiavimą ir smurtą, kas iki šiol buvo tabu. Beveik pusė aukų Europos Sąjungoje apie smurtą nėra niekam papasakojusios. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), šiomis dienomis pristatęs smurto prieš moteris Europos Sąjungoje tyrimo rezultatus, atskleidė platų smurto prieš moteris spektrą – nuo priekabiavimo iki nužudymo. Rezultatuose analizuojamos moterų smurto patirtys visose ES šalyse, įskaitant Lietuvą. Tyrimas atskleidė, kad ES viena iš trijų moterų, vyresnių nei 15 m., yra patyrusi fizinį ir (ar) seksualinį smurtą, dažnai net kelių smurtautojų. Smurtas dažnas ne tik artimoje aplinkoje, bet ir viešose vietose – tokiose kaip mokyklos ir darbovietės. Tačiau moterų žmogžudysčių būtent artimoje aplinkoje skaičius Lietuvoje yra didžiausias tarp 13 ES šalių, kurios tuos duomenis renka. 

2016 m. atlikta Eurobarometro apklausa atskleidė, kad beveik pusė lietuvių mano, kad smurtą dažnai išprovokuoja pati auka. Šis skaičius yra beveik 3 kartus didesnis nei ES vidurkis. 42 procentai lietuvių mano, kad moterys dažnai išsigalvoja ar „sutirština“ patirtą seksualinį ar fizinį smurtą. Pasak Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ekspertės Jolantos Reingardės, šis rodiklis du kartus viršija ES vidurkį, nes įvairiose šalyse visuomenės pakantumas smurtui prieš moteris skiriasi. „Lietuvoje 35 proc. moterų nurodo, kad jos yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, tuo tarpu Švedijoje tokių moterų yra net 80 procentų. Lietuvoje kas antras apklaustas žmogus mano, kad darbe liesti kolegę yra galima, ir už tai neturėtų būti baudžiama. Švedijoje taip mąsto tik du procentai apklaustųjų“, – teigia J. Reingardė. 

Pasak ekspertės, adekvačiai įvertinti smurto prieš moteris mastą trukdo duomenų trūkumas, nenoras kalbėti, problemos normalizavimas. Pasiteiravus apie tai, ar Lietuvoje yra paplitęs smurtas prieš moteris, 80 procentų apklaustųjų Lietuvos gyventojų atsakytų, kad taip, paplitęs, ir už tai turėtų būti baudžiama. Paklausus, už ką konkrečiai turėtų būti baudžiama, pasirodo, kad net 45 procentai apklaustųjų teigia, kad smurtą išprovokuoja pačios aukos. Tuo tarpu psichologė G. Sapiegienė teigia, kad tai tik pasiteisinimai, kadangi kaltas tas, kas atliko tam tikrus veiksmus, o ne tas, kas neva tai išprovokavo. 74 proc. moterų niekam nėra pasakojusios apie smurtą ne namų aplinkoje dėl baimės būti pasmerktos, dėl nepasitikėjimo institucijomis ir pan. 

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Vilma Šilalienė teigia, kad prieš 6 metus, priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, situacija pagerėjo, tačiau akivaizdu, jog 48 valandų, kurios skiriamos izoliuoti smurtautoją nuo šeimos, nepakanka. „Deja, tik 30 proc. atvejų pasinaudojama įstatymo numatyta galimybe izoliuoti smurtautoją nuo aukos. Pagrindinį vaidmenį, suteikiant pagalbą nukentėjusioms moterims, atlieka Specializuoti pagalbos centrai bei Moterų krizių centrai“, – teigia visceministrė. Pasak V. Šilalienės, norint pakeisti požiūrį, geriau informuojant visuomenę apie tai, kas yra smurtas, reikėtų didinti finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms nuo 750 000 iki 1 milijono eurų. Kad pinigai švaistomi ne vėjais, įrodo faktas, jog naujausios apklausos parodo, kad jau 69 proc. moterų mato, kad jų atžvilgiu yra smurtaujama – per metus šis rodiklis išaugo trečdaliu. 

„Smurtas paplitęs visur, visuose sluoksniuose, ne tik socialinės rizikos šeimose. Mes dar esame situacijoje, kad ne išsilavinimas ir ne socialinė klasė nulemia smurto lygį, – teigia ekspertė J. Reingardė. – Pas mus labai paplitusi patyčių kultūra – Lietuva pirmauja Europoje pagal patyčių kultūrą, o ši kultūra ir veda prie smurto vėliau, kuomet tyčiojamasi iš žmogaus, iš jo kitoniškumo...“ 

Pagalba Lietuvoje 

Lietuvoje veikia 17 specializuotos pagalbos centrų, teikiančių pagalbą moterims, kurios kreipėsi į policiją dėl smurto šeimoje. Smurto šeimoje aukos turi teisę gauti socialines paslaugas krizių centruose, kurių šalyje yra 29 bei 5-iuose motinos ir vaiko laikinojo apgyvendinimo centruose. 

Visą parą visomis savaitės dienomis Lietuvoje veikia nacionalinė pagalbos moterims linija. Ja teikiama emocinė pagalba smurto šeimoje aukoms: 8 800 66 366.