Jėzus pasakė savo mokiniams:
   „Žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti. Taigi įsidėkite sau į širdis ir iš anksto negalvokite, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti visi jūsų priešininkai.
    Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos netgi žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę“.

Dan 5, 1–6. 13–14. 16–17. 23–28: Pasirodė žmogaus pirštai ir kažką užrašė

Dan 3, 62. 63. 64. 65. 66. 67. P.: Garbinkit, aukštinkit jį per amžius!


 Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Mariusz Marszałek

Persekiojimas – tai krikščioniško gyvenimo dalis. Persekiojimas turi daugelį atspalvių. Yra „tironiškas“ persekiojimas. Čia užtenka tik paminėti vokiečių arba sovietinės Rusijos okupaciją, kai žmonės vien dėl to, kad tikėjo į Jėzų, buvo pasmerkti mirti. Bet yra taip pat ir „demokratiškas“ persekiojimas, kuris galbūt nepasmerkia mirti, bet izoliuoja nuo visuomenės arba užrakina kalėjimuose. Pavyzdys gali būti kovojanti už gyvybę kanadietė Mery Wagner. Kitas pavyzdys iš Prancūzijos, kur vienuolėms draudžiama stoti į Teologijos fakultetą, nes nešioja abitą. Ir dar yra „kasdienis“ persekiojimas. Tai šypsnys kito žmogaus veide, išgirdus, kad esame katalikai. Tai atmetimas darbe, šeimoje dėl ištikimybės Dekalogui ir Bažnyčios mokymui. Šiandienė Evangelija mums primena, kad ypač tokiose situacijose Dievas yra arti mūsų ir rūpinasi mumis.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai