19-osios Vilniaus knygų mugės organizatoriai interpretuoti mugės temą „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ pakvietė ir į vieną kūrybinį projektą subūrė Berlyne gyvenančias grafikos dizaineres Laurą ir Indrę Klimaites bei slemerį, tekstų ir reklamų kūrėją, performatyvaus meno atstovą Žygimantą Kudirką-Mesijų.

Visi trys menininkai pripažįsta, kad Lietuvą ir Vokietiją sujungusio projekto raktu į meninius sprendimus tapo kūrybinio skaitymo koncepcija, leidžianti kone fiziškai pajausti, kad kartais skaitymas mums tampa pernelyg savaime suprantamu dalyku.

Tikslas – leisti pagauti save skaitant

Pasak vizualinio ateinančių metų knygų mugės sprendimo ieškojusių grafikos dizainerių Indrės ir Lauros, kūrybinis procesas buvo ilgas ir kertiniu raktu tapo būtent kūrybingo skaitymo motyvas.

„Krypčių, kuriomis galėjome judėti interpretuodamos mugės temą, buvo labai įvairių, tačiau nusprendėme apsistoti ties skaitymu – jo prasme ir svarbiausia – paties proceso reikšmės išryškinimu ir suaktyvinimu. Norėjome suteikti galimybę žmonėms fiziškai pagauti save skaitant, pajausti, ką reiškia „aš skaitau“. Pernelyg dažnai skaitymas mums tampa kaip kvėpavimas – kvėpuojam ir negalvojam apie tai. Ir tik kai pradeda trūkti oro, suprantame, koks tai svarbus ir tikrai ne savaime suprantamas dalykas“, – sako Indrė Klimaitė.

Ž. Kudirka neslepia, kad jam įkvėpimu tapo ir pati mugės tema, ir jos grafinis atvaizdavimas – skirtingomis kryptimis parašyti žodžiai. 

„Kai mane pakvietė prisijungti, iš karto tapo aišku, kad labiausiai norisi ne tradicine prasme atskleisti mugės temą fiksuojant kokią nors konkrečią jos reikšmę, nusakant, ką reiškia šis žodžių junginys, bet priešingai – parodyti, kiek daug skirtingų reikšmių ir junginių jis savyje kone fiziškai talpina, kiek daug galima sukurti iš labai riboto raidžių skaičiaus. Ir kiek daug kiekvienas žmogus gali jame išskaityti ir pamatyti“, – sako Ž. Kudirka.

Visa virtinė kūrėjo parašytų ir įgarsintų tekstų sukurti naudojant tik mugės temos „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ raides. Jie ne tik kitąmet, bet ir ateityje kvies ne tik į mugę, bet tiesiog – versti puslapius, kūrybiškai skaityti ir atrasti skaitymo, kaip kūrybos, džiaugsmą.

Pasak Ž. Kudirkos, pats kūrybinis procesas dar kartą atskleidė, kad dažnai nepagrįstai nuvertiname lietuvių kalbą, manome, kad ji archajiška, nelanksti, kad žodžiai ilgoki, o reikšmių aibė gana nedidelė.

„Kiek kartų teko girdėti tekstų kūrėjus sakant, kad štai angliškai viskas skamba geriau? Esą žodžiai trumpi, reikšmių daugybė, dedi žodį prie žodžio, ir išeina geri tekstai, o va lietuviškai... Manau, visiems būtų naudinga tiesiog žaismingiau pažiūrėti į kalbą ir jos teikiamas galimybes. Kurdamas tekstus Vilniaus knygų mugės garso įrašams norėjau įrodyti, kad lietuviškai tikrai galima pasakyti ir prasmingų, ir estetiškų, ir konceptualių dalykų net ir naudojant labai ribotą raidžių skaičių“, – sako tekstų kūrėjas ir atlikėjas.

Skaitymas kaip kūrybinis žaidimas

Visi trys menininkai pastebi, kad sprendimus kūrė ne tiek kaip reklamą, kiek kūrinį, kuriuo perduodama kur kas platesnė žinia – skaitymas yra kūrybinis procesas.

„Kiekvienas skaitytojas, skaitydamas tą patį tekstą, visada kuria atskirą labai unikalų savo pasaulį. Kad ir koks kruopštus autorius būtų išrašydamas detales, kad ir kiek jis stengtųsi, vis tiek skaitytojo galvoje susikonstruoja unikalūs vaizdiniai. Ne veltui egzistuoja interaktyvi literatūra, leidžianti pasirinkti siužeto kryptį, yra knygų, kurios turi kelias pabaigas, eilėraščių, kuriuos neaišku, kaip pradėti skaityti. Literatūra yra ne statinis dalykas, bet nuolatos kintantis reikšmių tornadas. Tik gaila, kad patys skaitytojai, o dažnai ir kūrėjai, juos apvagia ir atima galimybę tai pajausti“, – įsitikinęs Ž. Kudirka.

Laura Klimaitė sako pastebinti, kad žmonių reakciją sukėlęs 2018 m. Vilniaus knygų mugės vizualas tapo tikru socialiniu eksperimentu, padedančiu suprasti, kaip pasikeitė mūsų skaitymo įpročiai, ko tikimės iš teksto.

„Atrodo, taip pripratome prie minties, kad plakatai – tai tik reklama, kuria bandoma ką nors parduoti, jog susidūrę su kitokiu plakatu tiesiog sutrikome. Internetas visiškai pakeitė plakato funkciją. Juk anksčiau tai buvo viena iš nedaugelio informacijos sklaidos priemonių, kuri miesto erdvėse turėjo informuoti atsitiktinius žmones ir suteikti jiems visą reikalingą informaciją: kas vyksta, kur ir kada. Šiais laikais plakate to visai nebereikia, tad atsiveria daug daugiau erdvės kūrybai ir galimybėms ne tik informuoti, bet ir edukuoti“, – sako Berlyne gyvenanti grafikos dizainerė.

Iškoduoti šimtmetį: laikas ir erdvė, kuriame gyvename

Menininkams iššūkiu tapo ne tik bendras darbas tarp Lietuvos ir Vokietijos, pastangos ieškoti vieno konceptualaus sprendimo, bet ir poreikis atliepti Lietuvos valstybės 100-metį, kuris bus minimas kitais metais. 

„Nujaučiu, kad kitais metais visi ims įgyvendinti šimtmečiui skirtus projektus, kurie bus įvynioti į tautines juostas ir apštampuoti Vyčiais. Ir dar sakys, iš per didelio cinizmo arba per didelio naivumo, kad kitaip nebuvo galima padaryti. Turiu blogų žinių – galima daryti ir kitaip, galima į temą žiūrėti kūrybiškai ir laisvai. Juk į šį šimtmetį papuola ir feisbuko atsiradimas, ir kompiuteriai, ir išsilaipinimas mėnulyje. Jame telpa viskas, ir, man regis, čia didžiausias grožis: gali šalia matyti folkloro raštus ir dirbtinį intelektą, girdėti sutartines ir efektuotą vokalą. Juk šimtmetis – tai ne tai, kas vyko prieš 100 metų. Tai visas tas margas šimtas metų, kurį esame laisvi perskaityti kūrybingai“, – sako Ž. Kudirka.

Berlyne gyvenančios dizainerės pastebi, kad ne mažiau nei laikas svarbi erdvė, iš kurios žvelgiama į Lietuvą ir jos šimtmetį.

„Labai aiškiai jaučiu, kad mano kūrybą labai veikia vieta, kurioje gyvenu, o žvilgsnį į Lietuvą keičia miesto, kuriame apsistoju, erdvė. Vienaip Lietuva atrodo iš Olandijos, kitaip iš Vokietijos, bet žvelgiant iš šono artėjant šimtmečiui norisi linkėti, kad Lietuvoje būtų daugiau pasaulio. Ir kad galėtume ją skaityti laisvai ir kūrybingai“, – sako Indrė Klimaitė.

19-oji Vilniaus knygų mugė parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks vasario 22–25 d.