Kun. Miguelis Desjardins, Augustė Žičkytė ir ses. Michaela Bornman

„Chemin Neuf“ (liet. „Naujas kelias“) – katalikiška, ekumenišku pašaukimu gyvenanti bendruomenė. 1973 m. išaugusi iš maldos grupelės Lione, ji vienija apie 2000 trisdešimtyje šalių pasklidusių narių. Šeimos, poros ar pašvęstieji vyrai ir moterys gyvena pagal šv. Ignaco Lojolos mokymą, o ekumeniška bendruomenės tapatybė siejama su charizminiu atsinaujinimu. Įsipareigoję bendruomenei, pasirenka nuolankiai neturte sekti Kristų ir taip tarnauti Bažnyčiai bei pasauliui. Vykdomos veiklos moksleiviams, jaunimui, šeimoms, vedamos rekolekcijos, kursai universitetuose, rūpinamasi krikščionių formacija.

Lapkričio 23 d. Kauno arkivyskupijos jaunimo centre įvyko jaunimo bei dviejų bendruomenės atstovų – kun. Miguelio Desjardins ir ses. Michaelos Bornman – susitikimas. Katalikas ir liuteronė susirinkusiuosius kvietė dalintis bendryste bei tikėjimu.

Spalvingais gamtos, renginių, bendruomenės tarnysčių vaizdais žavėjo jų rodyti filmukai apie Jaunimo festivalį „Welcome to Paradise“ Prancūzijoje, Kalbų mokyklą. Lietuvos jaunimas 2017 m. vasarą dalyvavo minėtame festivalyje, tad svečiai, prieš kalbėdami patys, noriai klausėsi jų įspūdžių, prisiminimų. Vaizdo įrašuose fiksuotas tikėjimo džiaugsmas tapo dar realesnis: bendruomeninis gyvenimas, gamta bei renginio vieta (šv. Bernardo Klerviečio įkurta Hautecombe abatija), nuolatiniai lietūs ir gausybė veiklos – visa tai iš naujo atgijo atmintyje. Žavu, jog kelionės trukmė, gamtos grožis, užsiėmimų, mokymų gausa ne kliudė, bet lėmė vidines, asmeniškas patirtis, tikėjimo paieškas. Dažnas sakėsi dėl festivalio naujai permąstęs savo pašaukimą.

Giedojome, meldėmės, išgirdome ir dvi skirtingas, tačiau dėl troškimo išgirsti ir atsiliepti į Dievo kvietimą labai panašias istorijas. Anglijoje augęs T. Migelis pasakojo, kad jo tėvai kilę iš Mauricijaus. Dar paauglystėje suvokęs, jog per daug praras atsisakęs Dievo, jei Dievas iš tiesų yra, t. Miguelis savo pašaukimo ieškojo ir tėvų gimtojoje saloje. Gyvenimui bėgant, pastarasis įsitikimo, kad Dievas jį ruošė bendruomenės gyvenimui, kad Jis net ir iš blogos situacijos gali padaryti kažką gero. Pažintis su „Chemin Neuf“ bentruomene būsimam kunigui atnešė ramybę. Kartą melsdamasis jis išgirdo raginimą: būk ramus, čia tave kviečiu. Gali nebeieškoti. Dabar t. Miguelis dirba bendruomenės kalbų mokykloje. Į šią mokyklą atvyksta prancūziškai išmokti norintys, vėliau pasilikti ar tobulinti įgytas žinias galintys jaunuoliai. Atkreiptas dėmesys, jog bendruomenės siūlomos Cycle A (spalis, lapkritis, gruodis) ir Cycle C (birželis – sausis) krikščioniškos formacijos programos dėl galimybės gyventi bendruomeninį gyvenimą reikšmingos ir kunigams. T. Miguelis priminė, jog vasarą „Chemin Neuf“ organizuoja ir skirtingas veiklas (mokymus, pasiruošimą Jaunimo festivaliui, festivalį bei tylos laiką) apimančią šešių savaičių Vasaros mokyklą.

Ekumenišką bendruomenės pašaukimą taikliai apibūdino apie savo tikėjimo kelionę pasakojusi ses. Michaela. Pasak jos, katalikai ir protestantai gali daryti daug, netgi gyventi kartu. Tai, jog prikauso vienai šeimai, ji sakėsi pajutusi 2005 m., kai kartu su katalikais meldėsi mirus šv. Jonui Pauliui II. Ji dalinosi, jog tuo laiku kaip tik lankėsi ir Romoje. Šios aplinkybės leido iš vidaus, iš labai arti pažinti Katalikų Bažnyčią. Sesuo taip pat atkreipė dėmesį, kaip svarbu pažinti kitą kaip asmenį, priimti, kas kito kitaip. Ji pastebėjo, jog dėl ekumeniškos laikysenos atrado savo tapatybę. Leistasi į kelionę, idant būtų atrastos savosios šaknys. Skirtingų konfesijų kriščionys, pastebėjo ji, „Chemin Neuf“ bendruomenėje skatinami likti kiek galima arčiau savo konfesijos. Nors skirtumų yra ir jie neneigiami, benduomenėje svarbūs malda ir kasdienis gyvenimas, kuriuo dalinamasi.

Formalioji susitikimo dalis baigėsi, tačiau pašnekesiai prie arbatos puodelio užtruko. Ses. Michaelos liudijimas labai priminė ir manąją patirtį, tad nepraleidau progos – klausiau jos apie gyvenimą bendruomėnėje. Kalbėjomės ir apie „Taizé“ bei „Chemin Neuf“ bendruomenių panašumus / skirtumus, Vokietijoje, Augsburge, organizuojamą „Mehr“ festivalį. Žinoma, norint pažinti bendruomenę, kartą susitikti, skaityti ar žiūrėti filmukus apie renginius, veiklas tikrai negana. Todėl viliuosi, jog pavyks kitą rugpjūtį vykti į šios bendruomenės organizuojamą festivalį jaunimui „Welcome to Paradise“. Galbūt mane, kaip ir praėjusią vasarą Prancūzijon vykusius jaunuolius, pasitiks žodžiai „Welcome Home“.