Baltijos fotografijos linija

1988 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė gruodžio 1 d. Pasauline AIDS diena. Lietuvoje ši diena minima nuo 1991-ųjų metų, siekiant padidinti visuomenės informuotumą apie ŽIV/AIDS. Šios dienos simbolis – raudonas kaspinėlis – solidarumo su AIDS sergančiais bei ŽIV paveiktais žmonėmis ženklas. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje daugėja, o baimė būti diskriminuojamiems dėl šios infekcijos yra viena pagrindinių priežasčių, stabdančių susirgusiųjų asmenų išaiškinimą ir galimybę jiems padėti gyventi visavertį gyvenimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento duomenimis, per 10 šių metų mėnesių Vilniaus apskrities teritorijoje buvo diagnozuotas 121 naujas ŽIV infekcijos atvejis. Per visus 2016 m. ŽIV infekcija diagnozuota 81 žmogui. Iš viso Lietuvoje 2016 m. užregistruota 214 naujų ŽIV atvejų.

Kaip užsikrečiama ŽIV infekcija?

ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują, per gleivines ar žaizdas patenka ŽIV užkrėsti organizmo skysčiai, kuriuose yra didelė viruso koncentracija. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV gali plisti per kraują dalijantis užkrėstais švirkštais ar perpilant kraują (Lietuvos Respublikos teritorijoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų yra tiriamas), visų rūšių lytinius santykius ir iš motinos – vaikui nėštumo, gimdymo ar maitinimo metu.

ŽIV neplinta kosint, čiaudint ar bučiuojantis (jei gleivinėje nėra žaizdelių), per prakaitą ar ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą ir per vabzdžių įkandimus.

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL

AIDS yra paskutinė ligos stadija

Žmonės, kurių organizme aptinkamas ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS
požymiai, priklausomai nuo įvairių organizmo veiksnių ir gyvensenos, vidutiniškai pasireiškia po aštuonerių ar net dešimties metų, kai virusas smarkiai pažeidžia imuninę sistemą. Įvairių aplinkos veiksnių (bakterijų, virusų ir grybelių) nebeatpažįstantis ir su jais nebegalintis kovoti organizmas pasiduoda nuolat jį atakuojančioms infekcijoms.

Pasitikrinti dėl ŽIV rekomenduojama:

  •  nėščioms moterims;
  •  asmenims, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiais ŽIV;
  •  asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas;
  •  vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais;
  •  asmenims, turintiems vieną ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių per mėnesį;
  •  sergantiems sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir lytinių organų pūsleline;
  •  asmenims, patyrusiems lytinę prievartą.

Tikslinėms grupėms, kurios taip pat rizikuoja užsikrėsti ŽIV priskiriami asmenys, ne tik dėl savo elgesio, bet ir dėl profesijos ypatybių: jūreiviai, tolimųjų reisų vairuotojai, viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų pareigūnai, medikai.

Svarbiausia – profilaktika

Specialistai primena, kad siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, bet kokių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą ir turėti pastovų lytinį partnerį.

Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, rekomenduojame nesinaudoti kitų
panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais.

Siekiant išvengti ŽIV infekcijos perdavimo iš motinos vaikui, nėščiai ŽIV infekuotai
moteriai taikomas profilaktinis antivirusinis gydymas, planuojama cezario pjūvio operacija. Motinai nerekomenduojama maitinti naujagimio krūtimi.

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL

Ar ŽIV infekcija išgydoma?

ŽIV infekcija yra lėtinė liga, kuri gydoma antivirusiniais vaistais visą gyvenimą. Vartojant šiuos vaistus, sumažėja ŽIV koncentracija kraujyje ir tikimybė susirgti bet kuria liga, pagal kurią diagnozuojama AIDS (dažnai tai būna tuberkuliozė ar plaučių uždegimas) bei rizika mirti nuo šios ligos. Gydymą ir vaistus pacientai gauna nemokamai.