Operos solistė Jovita Vaškevičiūtė atlieka Dalilos ariją Klaipėdos koncertų salėje. Asmeninio archyvo nuotr.

Prancūzų kompozitoriaus Charles'io Camille‘o Saint-Saënso opera „Samsonas ir Dalila“ – naujausias „Vilnius City Opera“ kūrinys, jo premjera – gruodžio 6–10 dienomis. „Bohemiečių“ trupė dar kartą Vilniaus kongresų rūmuose – „lakštingalų namuose“ –išpildys vaizdo ir garso, muzikos, dainavimo, sceninio įprasminimo ir vaidybos sintezės stebuklą. Vykstant intensyvioms repeticijoms, kad premjeros vakarą išsiskleistų kūrinio legenda, atverkime uždangą. Taigi pokalbis su Dalilą įkūnysiančia operos soliste Jovita VAŠKEVIČIŪTE apie jos kuriamą vaidmenį, šią operą ir prancūziškąją muzikos tradiciją.

Operos solistė Jovita Vaškevičiūtė „Vilnius City Opera“ „Samsono ir Dalilos“ repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Muzika yra nepaprasto grožio. Manau, tai vienas gražiausių mecosopranui, kaip pagrindinei operos ašiai, parašytų kūrinių. Opera tiesiog užburia savo grožiu, Dailos arijos pulsuote pusluoja, jos alsuoja miele, aistra.

Kaip asmeniškai nusakytumėte „Samsono ir Dalilos“ istoriją ir jos esminius elementus?

„Samsono ir Dalilos” istoriją priimu ir vertinu labai žemiškai. Meilė gali būti labai įvairi ir turėti begalę atspalvių! Jaunatviška ir naivi, besąlygiška ar iš išskaičiavimo, brandi ar paremta tik pagarba. Man regis, Dalila kažkada Samsoną mylėjo, bet Samsonas meilę daug kartų savotiškai išdavė. Dėl pašaukimo Dievui, dėl tautos. Dalilai, kaip moteriai, ši meilė įgauna kitą atspalvį, ji tiesiog transformuojasi į pyktį, kerštą.

Esminis jausmas Dalilai tampa kerštas, nors ir žmogui, kurį ji mylėjo, o meilė, kad ir kokia būtų, tai vis tiek jausmas, pulsuojantis mūsų venomis.

Kokia Jums atrodo opera „Samsonas ir Dalila“ muzikine prasme?

Muzika yra nepaprasto grožio. Manau, tai vienas gražiausių mecosopranui, kaip pagrindinei operos ašiai, parašytų kūrinių. Opera tiesiog užburia savo grožiu, Dailos arijos pulsuote pusluoja, jos alsuoja miele, aistra.

Ch. C. Saint-Saënsas rašyti operą pradėjo nuo II veiksmo, kur Dalila, kompozitorius apdovanoja išties kerinčia muzika (čia skamba, mano manymu, pati nuostabiausia arija „Mon coeur s`ouvre...“).

Kaip vertinate ir įsivaizduojate Dalilą? Kokią ją norite sukurti?

Dalila turi daug moteriai būdingų bruožų. Ji labai moteriška, seksuali, protinga, bet kartu strategė, kerštinga, įžeista, trokštanti valdžios moteris. Ji moka mylėti. Tą meilę ji dovanojo Samsonui, laukdama tokio paties atsako, bet Samsonas nemokėjo, gal negalėjo mylėti taip, kaip ji nori ir tikisi. Galų gale tai ir moteris, kuri supranta, kad jos tautai gresia sunaikinimas. Dalila neturėjo pasirinkimo. Ji apimta keršto, įskaudinta priima sprendimus, ir jie sužlugdo Samsoną.

Su kokiais iššūkiais, išbandymais, malonumais susidūrėte atlikdama Dalilos arijas? Ir apskritai kokia Jums atrodo prancūzų kompozitoriaus Charles'io Camille‘io Saint-Saënso kūryba?

Ch. C. Saint-Saënsas yra kompozitorius romantikas. Vargonininkas, dirigentas ir pianistas. Tai tikrai daugialypė asmenybė. Man labai patinka „Žvėrių karnavalas“ ir „Danse Macabre“. Dar muzikos gimnazijoje mane sužavėjo jo kūryba. Romantizmo epochoje gimę šedevrai iki šių dienų tebežavi.

Operos solistė Jovita Vaškevičiūtė, Justina Gringytė, pianistas Justas Čeponis „Vilnius City Opera“ „Samsono ir Dalilos“ repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Mano gyvenimo moto: reikia gyvenimą nugyventi taip, kad nebūtų beprotiškai gaila dėl betiksliai pragyventų metų!

Apskritai prancūziškoji opera Jums kaip solistei – sudėtinga, artima, kelianti išbandymų?

Prancūziška opera man labai patogi. Muzika tekanti, ji liejasi. Žinoma, dėl kalbos reikia daugiau pastangų ruošiant partiją. Daug subtilybių, kurias tobulinu su prancūzų kalbos pedagoge. 

Samsono galia yra jo plaukuose. Galvojant apie tokias ypatybes – apie šukuoseną, grimą, kostiumus – Jums, kaip vaidmens kūrėjai ir moteriai, ką ir kiek tai reiškia?

Visuomet labai svarbu grimas, kostiumai. Tai yra vaidmens kūrimo, tavo buvimo scenoje sudedamoji dalis. Man labai patinka moteriškumo pradas visur! Negali kasdieniame gyvenime būti karalienė, valdovė, o tokie vaidmenys scenoje suteikia šią galimybę.

Vaidmens kūrėjas turi būti labai gili asmenybė, o kartu ir atvira, priimanti kitą, apskritai patirianti pasaulį. Kalbant apie meną, kas Jums svarbiau – literatūra, vaizduojamasis menas, muzikos kūriniai, autorių kūrybos visuma?

Man kurti vaidmenis padeda pokalbiai su savimi. Visada galvoju, kaip Jovita elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje. Tuomet klausausi režisieriaus prašymų ir pati daug mąstau. Nauji personažai tarsi gyvatė įsivelka į naują rūbą.

Mane įkvepia Justino Marcinkevičiaus kūryba, Frida Kahlo man yra moteriškumo, stiprybės pavyzdys. Žaviuosi šia asmenybe, jos stiprumu ir mokėjimu džiaugtis, net kai labai blogai.

Mano gyvenimo moto: reikia gyvenimą nugyventi taip, kad nebūtų beprotiškai gaila dėl betiksliai pragyventų metų! (Aleksandras Ostrovskis)

Koks yra Jūsų ypatingiausias scenos patyrimas?

Jis visada ypatingas! Tiesiog vienas potyris pasilieka ilgiau, kitas praeina su mažesniu jauduliu. Visados dalelę savęs palieki ten, rampų šviesoje. Žinoma, keletas vaidmenų turi išskirtinę reikšmę ir palieka atminimą širdyje. Dominga de Adviento operoje „Love and other Demons“ – mano šokoladinė herojė, kuri lydi mane metų metus. Jos dėka patyriau tikrą meilę, pirmieji kontraktai Europoje. Taip, ji liks visad mano širdyje!

Operos solistė Jovita Vaškevičiūtė „Vilnius City Opera“ „Samsono ir Dalilos“ repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Labai noriu, kad žiūrovas Dalilą suprastų, gal pateisintų jos poelgius ar bent neteistų. nes ji moteris, norinti gyventi, mylėti ir būti valdovė. Tik ji siekia to savomis priemonėmis.

Kokia, Jūsų akimis, yra Dalila? Kokia jos detalė Jums esminė?

Dalila tikrai taps viena mano kūrybinio portreto dalelių. Ji labai stipri herojė, sukurta pasirėmus stipria, jautria muzikine medžiaga. Dalilos vaidmuo yra vienas iš „Aukso fondo“ kolekcijos.

Pasidalinkite, kokią Dalilą kaip meno pajautų kolekcijos eksponatą norėtumėte padovanoti žiūrovams.

Labai noriu, kad žiūrovas Dalilą suprastų, gal pateisintų jos poelgius ar bent neteistų, nes ji moteris, norinti gyventi, mylėti ir būti valdovė. Tik ji siekia to savomis priemonėmis.