EPA nuotrauka

Pasaulinis popiežiaus maldos tinklas pirmadienį paskelbė popiežiaus intencijų video žinią gruodžio mėnesiui. Šventasis Tėvas kviečia melstis už senolius, jų neužmiršti, o globoti, nes senoliai saugoja tautos patirtį, atmintį ir išmintį, ir gali prisidėti prie ateities kartų ugdymo. Intencijų video žinioje popiežius Pranciškus primena tai, ką pasakė Senolių susitikime Vatikane 2014 metais. Popiežiaus Pranciškaus vadovautame susitikime dalyvavo tūkstančiai Romos vyskupijos senolių, įskaitant popiežių emeritą Benediktą XVI. Popiežius intencijų video žinioje primena ir ragina:

„Tauta, kuri negloboja senelių, kuri su jais pagarbiai nesielgia, neturi ateities.

Senoliai saugo išmintį.

Jiems pavesta perduoti gyvenimo, šeimos, bendruomenės ir tautos istorijos patirtį.

Neužmirškime senyvo amžiaus žmonių, kad jie, savo šeimų ir krikščioniškų bendruomenių remiami, savo išmintimi ir patirtimi prisidėtų prie ateities kartų ugdymo.“

Video įrašą, pristatantį intenciją, galima rasti čia.
*

Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su senoliais įvyko Šv. Petro aikštėje 2014 rugsėjo 28 dieną.

Senatvė yra malonės metas, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Senatvė tai metas, kuriuo Viešpats iš naujo kviečia saugoti ir perduoti tikėjimą, kviečia melstis, būti su tais, kuriems reikia artumo.

Savo kalboje Popiežius palietė ir senelių namų temą. Ne visos šeimos gali savo namuose globoti senelius. Tad tebūnie jie globojami ir senelių namuose, tačiau tai turi būti tikri namai, o ne kalėjimai! Jie turi būti skirti seneliams, o ne tenkinti kieno nors kito interesus. Negali būti tokių namų, kuriuose seneliai būtų užmiršti, paslėpti, apleisti. Reiškiu ypatingą artumą visiems senoliams, gyvenantiems tokiuose namuose ir dėkoju visiems, kas juo lanko ir jais rūpinasi. Senelių namai, – sakė popiežius, – turi būti tarsi žmoniškumu alsuojantys „plaučiai“, turi būti miesto, rajono, parapijos žmoniškumo „šventovės“.

Deja, žinome, – toliau kalbėjo popiežius Pranciškus, – kad yra ir kitokia tikrovė, kur seneliai atstumti, kurių atžvilgiu žmonių santykis panašus į tikrą, nors ir paslėptą eutanaziją. Atmetimo kultūra daro daug žalos dabartiniam pasauliui. Atstumiami vaikai, atstumiamas darbo neturintis jaunimas, atmetami seni žmonės, siekiant tariamos ekonominės pusiausvyros, kurios centre iš tiktųjų yra ne žmogus, o pinigai. Turime priešintis šitokiai atmetimo kultūrai.

Kaip krikščionys ir kaip savo šalių piliečiai esame pašaukti, pasitelkdami vaizduotę ir išmintį, ieškoti kelių, kuriais būtų galima įveikti šį iššūkį. Tauta, kuri negloboja senelių, kuri su jais pagarbiai nesielgia, neturi ateities. Kodėl neturi ateities? Dėl to, kad praranda atmintį, pakerta savo šaknis. Tačiau, dėmesio!, – pridūrė Pranciškus, – taip pat ir seni žmonės yra atsakingi už šitų šaknų gyvybingumą. Turime melstis, turimi skaityti Evangeliją, turime būti gailestingi. Šitaip išliksime gyvais medžiais, kurie ir senatvėje nenustoja duoti vaisių.