Gruodžio 5 d. minime šv. Sabą (439-532).

Šv. Sabas gimė Mutalaskoje, Kapadokijoje, karininko šeimoje. Jį dar visai jauną paviliojo Dievo meilė ir vienuolinis gyvenimas – būdamas 8 metų amžiaus, pasiprašė priimamas į bazilijonų vienuolyną. Devynerius metus jis mokėsi dvasinio gyvenimo, kol tapo vienuoliu.

456 m. Sabas išvyko į Palestiną, ten 5 metus buvo šv. Eutymijaus mokiniu, o vėliau tapo atsiskyrėliu dykumoje, netoli Jericho. Pats sau būdamas labai griežtas, didesnę dienos ir nakties dalį pavesdamas maldai, nuolat pasninkaudamas ir griežtai laikydamasis nustatytos dienotvarkės, jis augo Dievo meilės dvasia. 

Jis susilaukė daugybės pasekėjų ir įkūrė vienuolyną, vadinamą Laura Mar Saba. Pradžioje visi taikėsi prie jo nustatytos griežtos tvarkos, bet vėliau vienuoliai ėmė juo bodėtis, reikalaudami, kad vyresniuoju būtų kunigas. Jeruzalės patriarchas įšventino šv. Sabą kunigu 491 metais ir tuo laikinai nuramino vienuolius. Patriarchas jautė, kad Palestinos vienuolynuose ne viskas gerai, ir apie 493 m. Sabas buvo paskirtas visų Jeruzalės vienuolių atsiskyrėlių archimandritu (abatu).

Iškilus nesutarimams tarp jo ir kai kurių vienuolių, Sabas pasitraukė į dykumą ir įkūrė ten kitą vienuolyną netoli Tekos, tačiau vėliau Jeruzalės patriarchas Elijas liepė jam sugrįžti. 511 m. Sabas nuvyko į Konstantinopolį ir bandė įtikinti imperatorių Anastazijų atsisakyti eutichianizmo erezijos ir nesipykti su katalikų vyskupais, tačiau jam nepasisekė. Tada jis nuvyko pas ištremtą Eliją ir buvo ten iki šio mirties.

531 m. Sabas vėl grįžo į Konstantinopolį ir siekė iš imperatoriaus Justinijano išgauti nuostolių, kuriuos palestiniečiai patyrė per samariečių sukilimą, atlyginimą. Pakeliui bažnyčiose Sabas skelbė katalikų tiesas, aiškindamas eretikų klaidas ir ragindamas žmones į atgailą.

Sugrįžęs į savo vienuolyną Laura Mar Saba, netoli Jeruzalės, jis 532 m. gruodžio 5 d. mirė šventai, sulaukęs 93 metų amžiaus.

Sabas – vienas iš Rytų vienuolinio gyvenimo kūrėjų.