Evos Savickaitės nuotrauka. Asoc. nuotrauka

Šiaurės-centro Italijos mieste Livorne atvėrė duris nauja parapija, kuri suburs daugiau nei 3300 tikinčiųjų afrikiečių. Neatsitiktinai pasirinkta Pasaulinė vargstančiųjų diena inauguruojant pirmąją afrikiečių parapiją Livorno vyskupijoje – tai dėmesio ir artimumo ženklas žmonėms, kilusiems iš Afrikos žemyno, kurie gyvena šioje vyskupijoje. Numatoma ir teikti būtiniausias paslaugas, pasirūpinti apgyvendinimu, maitinimu, mokyti kalbos, įdarbinti ir dvasiškai palydėti. Parapijos centras – Šv. Mergelės Ėmimo į Dangų bažnyčia, stovinti priešais vyskupijos Caritas centrą, „Brolybės uostą“, kur teikiamos būtiniausios paslaugos vargstantiems. Čia budės afrikietis kunigas, tris kartus per dieną bus švenčiamos Mišios anglų, prancūzų ir svahili kalbomis. Šalia parapijos turėtų iškilti Afrikos kultūros centras, nes negalima pilnai priimti kito, jei jo nepažįsti.

Afrikietiškos parapijos idėja tai tik dalis didesnės sielovadinės programos – Livorno vyskupas Simone Giusti svajoja apie parapiją kiekvienai etninei grupei, gyvuojančiai vyskupijoje, pasitinkant bevek 9 tūkstančius užsieniečių gyvenančių šioje vietovėje. „Livornas gimė kaip tautų miestas ir šiandien tokiu išlieka. Pastaraisiais metais atvyko tūkstančiai užsieniečių, daugelis jų integravosi, myli šį miestą, dirba ir gyvena čia, tad man atrodo teisinga suteikti jiems galimybę švęsti liturgiją pagal savo tradicijas“, pasakoja vyskupas laikraščiui „Avvenire“.

Čia jau įkurtos ukrainiečių ir rumunų katalikų parapijos, ortodoksams rumunams suteikta bažnyčia, o dabar atėjo metas palaikyti Afrikos tautas, – sako vyskupas, žadėdamas, kad ateityje bus pasirūpinta svečiais iš Azijos, kurių irgi nemažai gyvena Livorno apylinkėse.

Gruodžio mėnesį bus žengtas kitas žingsnis – atidarytas karitatyvinis kaimelis, kur bus padvigubintos Caritas paslaugos – atidaryta nauja valgykla, didesnė drabužių pasiūla, teikiama laikina pastogė skubiais atvejais, erdvės susitikimams, kur galima išmokti amatų, susipažinti ir kur vykdomos kitos veiklos, kurios skatintų integralią žmogaus plėtrą, kad, kaip rūpinasi Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija, sugyvenimas būtų ne tik tolerancijos sinonimas, tačiau tikra, taiki integracija.