Aaron Burden/Unsplash.com nuotr.

Moksleivių skaičius Lietuvoje per 16 metų sumažėjo beveik pusiau, dalyje savivaldybių – tris kartus, tai tiesiogiai lemia ir prastėjančią ugdymo kokybę, teigia žurnalo „Reitingai“ sudarytojai.

Žurnalo pateikiami duomenys rodo, jog 2001-aisiais šalyje mokėsi 604 tūkst. moksleivių, 2017-aisiais – tik 330,8 tūkstančio. Sparčiausiai – net 3,5 karto – moksleivių mažėjo Visagino savivaldybėje, beveik tris kartus – Neringos, Skuodo, Pagėgių, Zarasų, Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Varėnos ir kituose rajonuose. Net ir augančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybėse moksleivių mažėjo apie pusantro karto.

„Toji demografinė duobė turi bene didžiausios įtakos mūsų mokyklų, aukštojo mokslo sistemai“, – teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Jo teigimu, demografinės tendencijos rodo, kad kai kuriose savivaldybėse ilgainiui gali likti vos po vieną mokyklą ir darželį. Anot jo, mažas moksleivių skaičius, ypač rajoninių savivaldybių mokyklose, kur neretai mokosi 30-40 moksleivių, itin kenkia ugdymo kokybei, kadangi įstaigose trūksta specialistų, neretai vienas mokytojas moko kelių specialybės dalykų ne tik žemesnių klasių moksleivius, bet ir gimnazistus.

„Greitai bus tokių savivaldybių, kur nė vienas vaikas neįstos į nemokamą vietą universitete“, – svarstė jis.

Žurnalo surinkti duomenys taip pat rodo, jog prasčiausiai šalies abiturientai gimnazijose paruošiami lietuvių kalbos, geriausiai – rusų kalbos valstybiniam brandos egzaminui.

Pavyzdžiui, geriausių gimnazijų penkiasdešimtuke bent penkiolikoje mokyklų lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino vidurkis nesiekia 50 balų, geriausiai šiųmetinį brandos egzaminą laikė Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijos abiturientai, kur bendras šį egzaminą pasirinkusiųjų vidurkis siekė 93, antroje vietoje likęs Vilniaus licėjus pasiekė 79 balų vidurkį. Vertinant rusų kalbos brandos egzamino rezultatus mokyklose, kuriose rusų kalba yra ne gimtoji, 100 balų vidurkį pasiekė net penkios ugdymo įstaigos, žemiausias vidurkis penkiasdešimtuke – 87 balai.

Pasak „Reitingų“ atstovės žurnalistės Jonės Kučinskaitės, lietuvių kalbos egzamino rezultatai yra rimtas postūmis aiškinantis, ar moksleiviai nepakankamai paruošiami egzaminui, ar pernelyg sudėtingas yra pats egzaminas.

Pirmąkart vertinti mokyklų bei savivaldybių pasiekimai rengiant moksleivius įvairių mokomųjų dalykų olimpiadoms parodė, kad du trečdaliai savivaldybių neparengia tarptautinių olimpiadų prizininkų. 12-oje savivaldybių tūkstančiui moksleivių tenka mažiau nei penki šalies olimpiadų medaliai, vienoje, t.y. Pagėgių rajone – nė vieno. Pagal šį rodiklį pirmauja Palangos savivaldybė, kurioje tūkstančiui moksleivių tenka 66 medaliai, Ignalinos bei Vilniaus savivaldybėse – 32 medaliai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.