Evgenios Levin nuotrauka

Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) nariai šeštadienį rinksis į suvažiavimą Kaune, kurio metu bus nuspręsta, kas ves partiją iš didžiausios krizės jos istorijoje. Kaltinimai politinės korupcijos byloje jau pateikti partijai, o ne tik atskiriems, jos nariams.

Neliberaliausias liberalas?

Vitalijus Gailius yra turbūt vienas neliberaliausių LRLS narių. Bent jau tarp tų, kurie išrinkti į Seimą. Šiuolaikinio vakarietiško liberalizmo vėliavnešiai partijoje yra kiti – Aušrinė Armonaitė ar Dalia Kuodytė, o V. Gailius primena senosios kartos liberalus, kurie jais tokie tapo turbūt visų pirma dėl ekonominės politikos. Jis nėra iš tų, kurie aktyviausiai reikštųsi žmogaus teisių klausimais.

Apskritai į politiką jį tam tikra prasme atvedė atsitiktinumas. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovavęs V. Gailius neteko pareigų kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) panaikino leidimą dirbti su slapta informacija. Dėl jo susikirto koalicijos partnerių – Tėvynės sąungos (TS-LKD) ir Liberalų ir Centro sąjungos (LiCS) pozicijos. Teismuose buvo įrodyta, kad V. Gailius atleistas neteisėtai, o kadangi nusprendė pradėti politinę karjerą, susivilioja LRLS pasiūlymu.

Pats V. Gailius savo liberalumo apibūdino cituodamas Johną Kennedy: „Jei liberalas yra tas, kas žvelgia į priekį, o ne atgal; žmogus, kuris džiaugiasi naujomis idėjomis be išankstinio nusistatymo, žmogus, kuris rūpinasi žmonių gerove, - jų sveikata, būstu, mokyklomis, darbu, pilietinėmis teisėmis ir jų pilietinėmis laisvėmis - tas, kuris tiki, kad mes galime įveikti bet kokią aklavietę – tada aš didžiuojuosi tuo, kad esu liberalus“.

„Lietuva privalo pagaliau tapti mažų mokesčių, visokeriopai verslą skatinančia, atvira ir demokratine valstybe, kurioje dominuotų vidurinioji klasė“, taip V. Gailius rašė savo „Facebook“ įraše, kuriuo paskelbė savo sprendimą dalyvauti pirmininko rinkimuose.

Pagrindinis jo koziris – kovotojo su korupcija reputacija partijoje, kuri nuo to kenčia. Kaip ir A. Guoga, kuris labai padėjo partijai sėkmingai pasirodyti rinkimuose 2014-2015 m. periodu, jis gali būti tas, kuris pritraukia tuos rinkėjus, kurie tikrai nesiidentifikuoja su liberalais. Jeigu partijos pagrindinė žinutė rinkimuose būtų priderinta prie V. Gailiaus reputacijos, galima kovoti netgi dėl anti-sisteminių pažiūrų rinkėjų balsų.

Visgi, pagrindinė kliūtis gali būti liberalumo stoka. LRLS elektoratas yra jaunas ir vargu ar juos sužavėsi vien ekonominio liberalizmo idėjomis. Daugelis jaunesnės kartos žmonių yra liberalūs visų pirma socialinėje plotmėje. Kita vertus, tie pragmatikai, kurie prie LRLS prisijungė būtent tada, kai ji buvo kylanti jėga ir tapti liberaliais buvo madinga, turėtų paremti V. Gailių. Tokių pragmatikų yra kiekvienoje politinėje partijoje ir V. Gailius gali būti tinkamas žmogus atstovauti jų interesams.

Liberalų patriarcho sugrįžimas

Kitas kandidatas – Eugenijus Gentvilas. Jį galima laikyti savotišku politinio liberalizmo patriarchu Lietuvoje. Savo mokytoju jį yra vadinęs Eligijus Masiulis. Paskutinį kartą politinei partijai E. Gentvilas vadovavo dar 2001-2003 metais (tuometinei Lietuvos liberalų sąjungai) , o nuo to laiko buvo savotiškas „pilkasis kardinolas“ – nuolat tarp partijos pirmininko pavaduotojų, tačiau nebe pirmame plane.

Nieko stebėtino, kad jis tapo laikinuoju partijos pirmininku ir dabar, kai partiją krečia didžiausia istorijoje krizė. Skirtingai negu V. Gailiaus atveju, E. Gentvilas tikrai yra liberalus liberalas. Jam paramą savo „Facebook“ paskyroje išsakė ir viena rinkimų favoričių galėjusi tapti kylanti LRLS žvaigždė Aušrinė Armonaitė.

„Lietuvos žinioms“ E. Gentvilas sakė: „Valdantieji „valstiečiai“ daro viską, kad laisvos, atviros visuomenės principai, laisvi žmonės būtų persekiojami, prižiūrimi. Ne vienoje srityje galima įžvelgti policinės valstybės požymių. Būtent tokia situacija liberalams labai palanki išsakyti savo pozicijas.“ Iš to galima spręsti, kad E. Gentvilo liberalizmo suvokimas visų pirma orientuotas į atviros ir laisvos visuomenės kūrimą.

Kas gali sutrukdyti E. Gentvilui? Visų pirma – E. Masiulio politinio mentoriaus reputacija. Be to, jis nors ir politikos veteranas, yra abejotinas pasirinkimas būti partijos veidu dėl santykinai mažo žinomumo (nors veikiausiai, šioje srityje jie su V. Gailiumi yra lygūs). Pavyzdžiui, naujausioje „Vilmorus“ apklausos duomenys atskleidžia, jog pusė respondentų neturi apie jų, kaip apie politiką, nuomonės. Šį rodiklį galima interpretuoti įvairiai, bet veikiausiai tai rodo, kad jie tiesiog jo, kaip politiko, nežino.

Privalumai? Be abejo, jis yra ilgametis liberalų narys, patikimas ir laiko patikrintas. Be to, tiems LRLS nariams, kurie tokiais yra dėl socialinės liberalizmo doktrinos, tai turėtų būti geresnė alternatyva negu V. Gailius.

Tobulo kandidato nėra

Abu į LRLS pirmininkus pretenduojantys politikai yra solidūs, bet pilkoki. Abu priklauso senajai politikų kartai. O liberalams šiuo metu tikrai nepamaišytų nauji veidai, nieko neįsipainioję į partiją žemyn tempiančius skandalus ir išlaikantys liberalią partijos liniją.

Tai, kaip iš posto pasitraukė R. Šimašius, parodo, kad nors partijai politikas atnešė puikų rezultatą Seimo rinkimuose, tačiau vienybės – ne. Nekandidatuoti buvo logiškas ir teisingas žingsnis.

Visgi, perspektyviausia nauja LRLS lyderė galėjo būti Aušrinė Armonaitė. Lietuvoje madinga valdžią partijose atiduoti naujai kartai. Per pirmuosius metus Seime ji tapo viena matomaiusių opozicijos politikių. Nuoskeli ir aktyvi A. Armonaitė galėjo įpūsti taip reikalingos naujos gyvybės.

LRLS rinkėjai nėra tie, kuriems jos lyderis būtų svarbiausias dalykas – neskaitant 2014-2015 m. eksperimentų, niekada kampanijos nebūdavo ryškiau personalizuotos. Tiek E. Masiulis, tiek V. Gailius turėtų būti tie, kurie sugeba partiją palaikyti tokiame lygmenyje, jog ji išliktu reikšminga politiniame lauke, bet vargu ar gali sugrąžinti į 2014-2015 m. aukštumas.

Tad pasirinkimas paprastas. Senasis liberalų patriarchas. Arba ne itin liberalus generolas, kovos su korupcija vėliavnešys, nuo to kenčiančioje partijoje. LRLS elitas šiuo klausimus susiskaldęs, tad vargu ar kas nors gali jau šiandien atsakyti į klausimą, kas bus naujas partijos vedlys.