EPA nuotrauka

Gruodžio 8-oji – Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė. Kaip kiekvieną šventadienį, popiežius Pranciškus vidudienį kalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą kartu su į Šv. Petro aikštę susirinkusiais piligrimais ir turistais. Ką reiškia žodžiai „malonės pilnoji“, kuriais kasdien maldoje kreipiamės į Mariją? Apie tai buvo kalbama trumpoje Šventojo Tėvo meditacijoje.

Šiandien kontempliuojame Nekaltai Pradėtosios Marijos grožį. Evangelija, kalbėdama apie Apreiškimo įvykį, o ypač pakartodama angelo sveikinimo žodžius, padeda suprasti ką gi mes šiandien švenčiame. Angelas kreipiasi į Mariją sunkiai išverčiamais žodžiais, kurie reiškia „malonės pripildytoji“, „malonės sukurtoji“, „malonės pilnoji“. Prieš pavadindamas ją vardu, vadina „Malonės pilnąja“ ir šitaip atskleidžia naują vardą, kurį jai suteikė Dievas ir kuris jai labiau tinka už tėvų duotą vardą. Ir mes ją taip vadiname „Sveika, Marija“ maldoje.

Ką reiškia „malonės pilnoji“? Reiškia, kad Marija yra pilna Dievo buvimo. Kad joje visoje gyvena Dievas ir kad joje nėra vietos nuodėmei. Tai iš tiesų nepaprastas dalykas, nes pasaulyje, deja, viskas yra užkrėsta blogiu. Kiekvienas iš mūsų pasižiūrėję į vidų matome tamsias puses. Taip pat ir didieji šventieji buvo nusidėjėliai ir visi, net ir patys gražiausi dalykai, yra blogio paliesti. Visi, išskyrus Mariją. Jinai yra vienintelė „visada žaliuojanti žmonijos oazė“, vienintelė  nesutepta, sukurta nekalta, kad savuoju „taip“ galėtų priimti Dievą, kuris ateina į pasaulį pradėti naują istoriją.

Kiekvieną kartą kai ją pavadiname „malonės pilnąja“, pasakome jai patį didžiausią komplimentą, tą patį kokį jai pasakė Dievas. Mandagiai kreipdamiesi į moterį, sakome, kad ji labai jaunai atrodo. Kažką panašaus, tik žymiai kilnesnio, mes sakome Marijai, pavadindami ją „malonės pilnąją“. Pripažįstame ją esant nuolatos jauna, nes nuodėmė jos nesendina. Iš tiesų žmogų sendina ne amžius, bet nuodėmė. Nuodėmė mus sendina, nes dėl nuodėmės širdis sukalkėja, užsidaro, nuvysta, pasidaro inertiška. „Malonės pilnojoje“ nėra nuodėmės. Dėl to ji visada jauna, ji jauniausia iš visų žmonių.

Bažnyčia šiandien sveikina Mariją, vadindama ją „visa gražia“ – „tota pulchra“. Kaip jos jaunystė nepriklauso nuo mažiaus, taip ir grožis nėra tik išorinis. Marija, kaip sako šios dienos Evangelija, niekuo ypatingu neišsiskyrė – kukliai gyveno niekam nežinomame Nazareto mietelyje. Ji nebuvo jokia garsenybė. Net ir apie angelo apsilankymą tądien niekas nesužinojo, nebuvo jokio reporterio. Marijos gyvenimas buvo paprastas, o angelo apsilankymas atnešė jai baimės ir sukėlė rūpesčių. Išgirdusi angelo žodžius, Marija sumišo, sako šios dienos Evangelija.

Vis dėlto, „Malonės pilnosios“ gyvenimas buvo gražus. Kas buvo jo paslaptis? Galime ją užčiuopti žiūrėdami į Apreiškimo sceną. Daugelyje ją vaizduojančių tapybos darbų matome Mariją su maža knygute rankoje klausančią angelo žodžių. Ta knyga tai Šventasis Raštas. Marija klausėsi Dievo Žodžio, su juo bendravo. Dievo Žodis buvo jos paslaptis – Jis visada buvo artimas jos širdžiai, o dabar tapo kūnu jos įsčiose. Marija visada buvo su Dievu, kiekviena proga su juo kalbėdavosi. Ir tai darė gražų Marijos gyvenimą. Ne išvaizda, ne tai, kas praeina, bet į Dievą atgręžta širdis daro gražų žmogaus gyvenimą. Šiandien su džiaugsmu žiūrėkime į „Malonės pilnąją“. Prašykime, kad ji mums padėtų iškilti jaunais, sakyti „ne“ nuodėmei, gyventi gražų gyvenimą sakant „taip“ Dievui.