Prekyba žmonėmis yra aštri problema visame pasaulyje. „Crux“ kalbina seserį Eugenią Bonetti, kuri teikia pagalbą aukoms Romoje.

Groteskiška būtų kalbėti apie įžymybes tokioje srityje kaip prekyba žmonėmis. Tačiau jeigu žvaigždės šioje sferoje, kur nelegalus pelnas kasmet siekia 32 milijardus dolerių, o nukenčia 21 milijonas aukų, yra, tai galėtų būti kovotoja prieš šiuolaikinę vergovę katalikė vienuolė Eugenia Bonetti.

Švč. Mergelės Marijos paguodos kongregacijos sesuo E. Bonetti yra dokumentinių filmų herojė, JAV Valstybės departamento apdovanota Moterų drąsos apdovanojimu, o Europos sąjungos – Europos piliečių apdovanojimu. Ji bendrauja su valstybių vadovais, kalba aukščiausio lygio konferencijose ir tapo kovos su prekyba žmonėmis veidu.

Tačiau moteris niekada neprarado ryšio su žmonėmis, kurie yra jos veiklos šerdis. Kiekvieną šeštadienį ji su kitų ordinų seserimis aplanko imigrantų priėmimo centrą „Ponte Galeria“, įsikūrusį Romos pakraštyje, kur daug jaunų moterų laukia darbo vizų, pasų ir dažnai tampa prekeivių žmonėmis aukomis.

„2015-2016 metais beveik 15000 moterų iš Nigerijos atvyko į Italiją. Kur jos dabar?, – klausia E. Bonetti. – Jos yra mūsų gatvėse.“

Valdžios institucijų duomenimis, nuo 50 iki 70 tūkstančių moterų Italijoje yra prekybos žmonėmis aukos ir verčiamos imtis prostitucijos už 12 dolerių atlygį.

E. Bonetti su šiuo reiškiniu kovoja jau seniai. 24 metus ji praleido misioneriaudama Kenijoje, o 1993 m. buvo perkelta į Turiną, kai migrantų krizė dar tik prasidėjo.

„Kai grįžau į Italiją, sutikau moteris, kurias Afrikoje mačiau gyvybingas, linksmas, trokštančias gyventi ir galvojančias apie ateitį. Dabar jos gatvėse, – sakė ji. – Iš pradžių maniau, kad jos čia gyvena, nes pačios to nori – užsidirbti pinigų. Tai netiesa! Jos čia, nes kažkas jas privertė. Kažkas pelnosi jas išnaudodamas, o tada išmeta atgal į gatvę.“

„Egzistuoja ištisas pasaulis tų, kurie pelnosi iš jų odos, gyvenimų, jaunystės. Daugelis jų nepilnametės“, – sako E. Bonetti.

Vienuolė nusprendė, kad tai bus jos gyvenimo užduotis – kovoti prieš prekybą žmonėmis ir skatinti sąmoningumą. Turine prasidėjo tai, ką ji vadina „panirimu į naktinį gyvenimą ir gatves“. Jos kultūrinis ir kalbinis išprusimas padėjo artimai bendrauti su išnaudojamomis merginomis.

„Jos padėjo man susivokti apie žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos kasdien girdime minint žinių laidose, – sakė E. Bonetti. – Mes, moterys ir ypač seserys vienuolės, esame tam kviečiamos. Kovoti prieš žmonių pirklius yra didelis iššūkis. Žmogaus orumas negali būti perkamas ar parduodamas.“

2013 metų rugsėjo 21 dieną E. Bonetti su dar trimis seserimis turėjo galimybę susitikti su popiežiumi Pranciškumi ir papasakoti apie savo darbą ir pasišventimą jaunoms moterims. Jos prašė popiežiaus paskelbti Pasaulinę dieną prieš prekybą žmonėmis vasario 8-ąją, kai Bažnyčia mini šv. Žozefiną Bachitą, sudanietę vergę, kuri tapo seserimi kanosiete Italijoje.

„Popiežius Pranciškus mums labai pagelbėjo. Dabar jau ruošiamės trečiajai dienai prieš prekybą žmonėmis“, – sako E. Bonetti. „Norime, kad tai būtų bažnytinis renginys, maldos, atleidimo prašymo, sąmoningumo didinimo ir problemos suvokimo diena. Tik kartu mes galime pasakyti: „Daugiau jokių vergų“.

Neseniai Vatikano atstovas prie Jungtinių Tautų (JTO) arkivyskupas Bernardito Auza iš Filipinų paragino pasaulio šalis bendradarbiauti kovojant su prekybos žmonėmis priežastimis.

„Kad išnaikintume prekybą žmonėmis, turime kautis su ekonominėmis, aplinkosauginėmis, politinėmis ir etinėms priežastimis, bet svarbiausia apsisaugoti nuo karų ir konfliktų, kurie itin didina žmonių pažeidžiamumą“, – sakė jis. B. Auza itin dėkojo tikinčioms moterims „kurios jau ilgą laiką yra kovos prieš prekybą žmonėmis priešakyje“.

Kai E. Bonetti susitiko su tuometiniu JAV prezidentu Georgu Bushu ji politikui įvardijos tris karus, kuriuos lyderiai turi kovoti, jeigu nori sustabdyti žmonių išnaudojimą. Pirmasis – prieš skurdą, antrasis – prieš neišmanymą, trečiasis – prieš korupciją.

„Mes, seserys vienuolės, turime kontaktų visame pasaulyje. Mūsų idėja apie žmogų, ypač apie moterį, yra orumo, pagarbos ir išvadavimo tikslas“, – sakė ji. „Mes žinome, kad prekeiviai yra gerai organizuoti, žino kaip dirbti komandoje, tad mes turime būti analogiškai gerai pasiruošę ir pasiryžę dirbti kartu“.

2000 metais E. Bonetti persikėlė į Romą. Ją motyvavo mintis sukurti tinklą iš daugiau negu 200 vienuolių, kurios kovotų su prekyba žmonėmis – tiek jos šaknimis, tiek tragiškomis pasekmėmis.

Sesuo pasakojo istoriją 19 metų merginos, kuri per naktį turėjo daugiau negu 10 klientų: „Pasakiau sau: Eugenija, 13 išprievartavimų! Mes turime padaryti viską, kad sugrąžintume jai orumą. Kiek daug smurto jos ištveria kasdien. Kasnakt. Kiek daug iš jų žudomos ir niekas nieko nedaro“.

Prieš dvejus metus E. Bonetti įkūrė tinklą „Daugiau nebe vergės“, padedantį moterims, kurios buvo įtrauktos į prostituciją ir dėl to atstumtos savo bendruomenių. Jo tikslas – reintegruoti moteris ir jų vaikus į visuomenę.

„Kiekviena moteris yra didelė dovana savo šaliai, šeimai ir Bažnyčiai, nes moteris visada yra gyvybės kūrėja, gyvenimo saugotoja. Mes negalima naikinti gyvenimo, nes kitaip kurstome mirtį“, – sakė ji. E. Bonetti sako, jog būtina užtikrinti moterims galimybes jų kilmės šalyse, ypač Afrikoje.

Iš savo patirties ji teigia, kad moterų vaidmuo Afrikoje yra fundamentalus. Faktas, kad tiek daug jų siunčiama vergauti į Europą išnaudojimui, žeidžia ne tik moterų orumą, bet ir jų šalis. „Kai moteris pašalinama iš Afrikos, Afrika byra“, – sako E. Bonetti.

Sesuo pirmąją Pasaulinę vargšų dieną lapkričio 29-ą dieną, praleido emigrantų centre „Ponte Galeria“, kur su kitomis seserimis ruošė pietus su saldumynais ir dovanomis. Jų tikslas – atnešti džiaugsmą moterims, kurios įkalbinėjamos parsidavinėti už atlygį.

„Kas yra vargingesnis už jas? Jas, kurios viską prarado? Savo orumą, savo asmenybę. Jos yra kaip skudurai, išmesti čia“, – sako ji. „Turime atnešti tikrą šviesos spindulį toms, kurios nežino, kas atsitiks rytoj. Būtent todėl seserims svarbu čia ateiti kiekvieną šeštadienį“.

Vienuolyno vyresniajai, kuri domėjosi, ką vienuolės kas savaitę veikia migrantų namuose, E. Bonetti atsakė: „Darome tai, ką Marija darė po Kryžiumi. Ji negalėjo pakeisti to, kas vyksta, bet ji buvo ten, kad mirtų kartu su Juo.“

E. Bonetti neturi geresnio paaiškinimo apie savo gyvenimo misiją. Kai pokyčiai globaliu lygmeniu gali atrodyti nepasiekiami ar neįmanomi, ji ir kitos seserys siekia būti su moterimis kiekviename jų žingsnyje.

„Būti su jomis, kentėti su moterimis ir už jas, net jeigu tai ir nieko nekeičia, tai yra liudijimas“, – sako ji, nepamiršdama rodyti pirštu į tuos, kurie siekdami pelno išnaudoja moteris ar kitaip prisideda prie šios sistemos.

„Mes esame atsakingi. Esame nusikaltėliai. Turime būti nubausti kalėjimu iki gyvos galvos. Dėl mūsų egzistuoja nusikaltimai žmogiškumui, kurie šaukiasi Dievo keršto. Turime daryti viską, kas įmanoma, jog grąžintume moterims orumą.“ 

Pagal „Crux“ parengė Matas Baltrukevičius