Gruodžio 9 d. minime šv. Joną Didaką Kuautlatoatsiną.

Indėnų kilmės šv. Jonas Didakas Kuautlatoatsinas gyveno XVI a.

Jonui Didakui Dievo Motina pirmą kartą istorijoje apsireiškė kaip Gvadelupės Dievo Motina. Netoli Meksikos sostinės 1531 metais gruodžio 9 d. neseniai pasikrikštijusiam indėnui Jonui Didakui ant Tepeyako kalvos pasirodė Mergelė Marija. Ji prašė, kad toje vietoje būtų pastatyta bažnyčia. Jonas Didakas papasakojo įvykį vietos vyskupui, tačiau šis iš pradžių nenorėjo patikėti. Kai kelintą kartą Jonas Didakas dėl to paties tikslo lankydamas vyskupą išskleidė savo apsiaustą, ant jo pasirodė Marijos atvaizdas (tą paveikslą galima matyti ir šiandien Gvadelupės Dievo Motinos šventovėje). Po šio įvykio vyskupas patvirtino, jog apsireiškimas tikras.

Taip gruodžio 12-oji tapo šio įvykio švente Katalikų Bažnyčioje. Dar tais pačiais 1531 metais nurodytoje vietoje buvo pastatyta koplyčia, vėliau – bazilika.

Pasakojama, kad po to, kai Jono misija buvo įvykdyta ir bažnyčia pastatyta, jis tapo atsiskyrėliu. Likusią gyvenimo dalį praleido melsdamasis ir atgailaudamas. Žmonės didžiai gerbė Joną Didaką. Tėvai jį laikė pavyzdžiu vaikams. 

Jono maža trobelė stovėjo šalia pirmosios koplyčios; jis ją prižiūrėjo ir sutikinėjo piligrimus, kurie ėmė vis dažniau atvykti pagerbti Gvadelupės Dievo Motinos.

Šiandien toje vietoje stovi viena didžiausių pasaulio bažnyčių, kurioje telpa iki 40 000 žmonių. Ši didžiulė bažnyčia buvo pastatyta 1975 metais, kai Meksikoje įstatymai draudė religines apeigas po atviru dangumi. Šią šventovę kasmet aplanko apie 14 milijonų maldininkų. 1910 metais popiežius Leonas XIII Gvadelupės Dievo Motiną paskelbė Pietų Amerikos globėja, o 1960 metais popiežius Jonas XXIII – ir Šiaurės Amerikos globėja. Popiežius Jonas Paulius II 1990 metais gegužės 14 d. paskelbė Joną Didaką palaimintuoju, o 2002 metais – šventuoju.