Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Visi norime gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje, gerti švarų vandenį – to linkime ir savo vaikams. Esame linkę pasitikėti higienos normomis, leidžiančiomis nedidelį žalingų medžiagų kiekį vandenyje ir ore, įsivaizduodami, kad tai nekenkia mūsų sveikatai. Tačiau ar visuomet galime pasitikėti jomis? Prieš metus viename Kauno baseine apsinuodiję vaikai nukentėjo dėl to, kad šaltas oras stabdė vandens, kurio paviršiuje susidarė nuodingos medžiagos – trihalometanai - garavimą. To pasekmėje sutriko metabolizmas vaikų organizmuose, vienas nukentėjusiųjų netgi tapo neįgalus.  O verslininkai tuo tarpu teigė, kad higienos normų buvo laikomasi. 

Prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė. Nuotrauka Virginijos Valuckienės

Kauno mokslininkai, norėdami atsakyti į klausimą, ar saugu augti ir gyventi Lietuvoje aplinkos epidemiologijos požiūriu,  2007 m. pradėjo tirti užteršto oro, vandens ir kitų aplinkos veiksnių įtaką vaisiaus raidai, vaikų ir suaugusiųjų sveikatai. Beveik 10 metų jie stebėjo, kaip aplinka lemia vaikų nutukimus, alergijas, emocinius ir psichologinius sutrikimus, kitas lėtines neinfekcines ligas. Tyrimams vadovavo prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė, nominuota 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą: „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių sąveikos poveikio sveikatai tyrimai ir praktinis pritaikymas ( 2002-2016)“. 

Kauno mieste 2007 m. buvo stebimos 3292 nėščios moterys, sutikusios dalyvauti tyrime. Mokslininkai tyrė oro taršos, geriamojo vandens paruošimo procese susidarančių pašalinių produktų - trihalometanų, taip pat tabako dūmų, psichologinių ir socialinių veiksnių poveikį motinos ir vaiko sveikatai. 

Antrajame tyrimų etape buvo tiriami 1489 vaikai, kurie 2012-2013 metais jau buvo sulaukę 4- 6 metų amžiaus: buvo nagrinėjama aplinkos veiksnių įtaka jų nutukimui, alerginėms ligoms, protinei raidai. Trečiajame etape, vykdant išsamesnius tyrimus, 2014-2016 m. buvo apklausta 200 vaikų. 

Vadovaujantis tyrimų išvadomis, nėščioms moterims mokslininkai nepataria lankytis baseinuose, kurių vandeniui dezinfekuoti naudojamas chloras. 

Mokslininkai tyrė geriamojo vandens kokybę, 4 kartus per metus imdami gruntinio vandens mėginius iš 4 Kauno vandenviečių. Buvo vertinama trihalometanų įtaka būsimų naujagimių sveikatai: įgimtų širdies ydų, įgimtų urogenitalinės sistemos anomalijų, įgimtų kaulų-raumenų sistemos anomalijos rizikai, taip pat vaisiaus augimo sulėtėjimui gimdoje.

Tyrimų išvados atskleidė, kad vidutinė trihalometanų koncentracija, neviršijanti egzistuojančios higienos normos, turi tendenciją didinti naujagimių apsigimimų riziką. Todėl, remiantis tyrimo duomenimis, buvo pasiūlyta Europos Komisijai peržiūrint higienos normas remtis trihalometano dozės keliama grėsme nėštumo baigtims. Vadovaujantis tyrimų išvadomis, nėščioms moterims mokslininkai nepataria lankytis baseinuose, kurių vandeniui dezinfekuoti naudojamas chloras. 

Tyrimais nustatyta, kad oro tarša, neviršijanti Europos Sąjungos nustatytų higienos normų, vis tiek turėjo įtakos sulėtėjusiai vaisiaus raidai ir mažai naujagimių kūno masei.

Tiriant oro taršos poveikį buvo stebimos 3292 nėščiosios, kurių gyvenamosios vietos adresai buvo susieti su sumodeliuotais oro teršalų žemėlapiais. 40-yje Kauno miesto vietų šiltuoju ir šaltuoju metų laikotarpiu buvo matuojamos teršalų koncentracijos. Reikėtų pastebėti, kad tyrimų rezultatai paneigė iki šiol vyraujančias Aplinkos ministerijos nuostatas, jog Lietuvoje oro tarša nekelia pavojaus sveikatai. 

Pastebėta, kad, didėjant kietųjų dalelių taršai, kurią sukelia dideli transporto srautai, kone tris kartus padidėja galimybė gimti mažos kūno masės (mažesnio nei 2, 5 kg svorio) naujagimiams. Tokio mažo svorio naujagimiai labiau linkę sirgti alergijos ligomis, jiems reikalinga speciali priežiūra. Tyrimais nustatyta, kad oro tarša, neviršijanti Europos Sąjungos nustatytų higienos normų, vis tiek turėjo įtakos sulėtėjusiai vaisiaus raidai ir mažai naujagimių kūno masei. Pastebėta, kad nėštumo metu sumažinus kietųjų dalelių koncentraciją iki 10 mikrogramų/1 kub. metre oro galima tikėtis 22 proc. sumažinti vaisiaus raidos sutrikimų ir mažos kūno masės naujagimių riziką visos naujagimių populiacijos mastu. 

Tiriant žaliųjų miesto erdvių poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatai buvo siekiama nustatyti ryšį tarp tiriamų vaikų gyvenamosiose vietose esančios žalumos gausos ir lėtinių ligų: alergijų, nutukimų, psichologinių ir emocinių sutrikimų. Tyrėjai vertino žaliųjų miesto erdvių poveikį vaikams, atsižvelgiant į būsto nuotolį nuo artimiausio miesto parko. Į žemėlapį buvo  įtraukti visi miesto parkai, skirti gyventojų poilsiui, kurių plotas viršijo 1 ha. 

Lietuvoje net trečdalis mamų itin grubiai bendrauja su savo vaikais!

Tyrimai atskleidė, kad maža žalumos gausa besilaukiančiųjų moterų gyvenamojoje vietoje nėštumo metu padidina riziką pagimdyti mažos kūno masės ir sulėtėjusios raidos naujagimį, kuris turi tikimybę susirgti alerginėmis ligomis bei nutukimu sulaukęs 4 - 6 metų. Tabako dūmų tarša nėštumo metu 67 proc. padidina galimybę susirgti alerginėmis ligomis žemo socialinio sluoksnio moterų vaikams. Tokios moterys dažnai gyvena blogesniuose būstuose, užterštuose rajonuose, dirba nekvalifikuotą darbą kenksmingomis sąlygomis, rūko, prastai maitinasi, dažnai neturi galimybių pagerinti gyvenimo kokybę. 

Pasirodo, mamų išsilavinimo lygis taip pat gali lemti jų vaikų nutukimą: jei mamos išsilavinimas siekia tik 10 klasių – galimybė, kad jos vaikas bus nutukęs, išauga 80 proc. Patologiškai grubus motinos bendravimas su vaiku net 93 proc. didina vaiko nutukimo riziką. O Lietuvoje net trečdalis mamų itin grubiai bendrauja su savo vaikais! Motinos rūkymas nėštumo metu būsimo vaiko nutukimo riziką didina daugiau kaip 2 kartus. Nutukimas gresia ir tiems vaikams, kurie sėdi per dieną daugiau nei 3 valandas. 

Kuo toliau parkai ir žaluma ( nuotolis nuo namų didesnis nei 300 metrų), tuo smarkiau auga psichologinės vaikų problemos: 36 proc. padidėja problemos su bendraamžiais, 56 proc. išauga hiperaktyvumas,  47 proc. išauga emociniai sutrikimai. 

Iki šiol Lietuvoje nebuvo tyrimais pagrįstų įrodymų, kokią įtaką  aplinkos sąlygojamų lėtinių neinfekcinių ligų rizikai turi nepalanki gyvenamoji aplinka bei gyventojų elgsena. Šių tyrimų išvados galės moksliškai pagrįsti siūlomas prevencines priemones, siekiant išvengti lėtinių ligų  bei peržiūrėti dabartines higienos normas. Atlikę šiuos tyrimus mokslininkai priėjo išvados, kad prevencinės vaikų sveikatos programos turi įtraukti saugią gyvenamąją aplinką, psichosocialinio streso mažinimą šeimoje ir vaikų fizinio aktyvumo skatinimą žaliosiose miesto erdvėse. 

                                               *** 

Pranešimą „Ar saugu augti Lietuvoje aplinkos epidemiologijos požiūriu?" prof. habil. Dr. R.Gražulevičienė skaitė š.m. gruodžio 5 d. Lietuvos Mokslų akademijoje. Po pranešimo ji atsakė į klausytojų užduotus klausimus. 

Ar patartumėte nėščiosioms lankytis baseinuose, kuriuose populiarėja nėščiųjų mankštos? 

Geriau sparčiai vaikščioti pušyne, negu plaukioti chloruotame vandenyje baseine. Baseinas nerekomenduojamas ir alergiškiems žmonėms. Norint, kad chloruotas baseino vanduo būtų tinkamas žmonių sveikatai, baseinas turi būti ypač gerai ventiliuojamas, o jo vanduo dažnai keičiamas. Esame tyrę geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių, kuriais naudojasi kaimo gyventojai, apklausėme 1000 žmonių. Nitratų tuose šuliniuose radome nuo 40 iki 200 mg kubiname metre, kai normos leidžia tik 40. Nepaisant to, kad šešis kartus padidėja mažo svorio naujagimių ir apsigimimų rizika, kai koncentracija viršija 45 mikrogramus kubiniame metre, higienos norma buvo pakelta iki 50, nes pagal mūsų konstituciją visos nėščiosios privalo būti aprūpintos kokybišku geriamuoju vandeniu... 

Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo? 

Kenksmingi sveikatai trihalometanai išgaruoja virinant. Vandens kokybė labai priklauso nuo vamzdynų, kuriais jis tiekiamas, būklės. Giluminis vanduo, iškart patenkantis į uždarą sistemą, yra sveikesnis. Sveikiausias yra kalnų ledynų vanduo – Vokietijoje jis brangesnis netgi už vyną. Lietuvoje gėrimui naudojamas gruntinis vanduo laikomas itin geros kokybės, tuo tarpu prasčiausias yra Pietų Europos šalių, esančių prie Viduržemio jūros, vanduo.

Ką galite pasakyti apie plastikinių gaminių poveikį mūsų sveikatai?  

Lietuvoje mažai kalbama apie ftalatus - sintetines medžiagas, naudojamas chemijos pramonėje, mašinų bei plastikinių medžiagų gamyboje. Šios medžiagos sukelia nevaisingumą moterims ir vyrams. Šiuo metu jau atliekami tyrimai, kokią įtaką jų naudojimas daro vaikams. Aplinka, supanti plastikinių gaminių gamybos įmones, Lietuvoje yra itin toksiška. Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyva per artimiausius 2-3 metus Lietuva turės atsisakyti plastikinių maišelių, dūlėjančių 15-20 metų. Manoma, kad jų dūlėjimas netgi pakeičia dirvos mikroflorą.