Pianistas Petras Geniušas.

Petrui GENIUŠUI Šv. Kalėdos – ypatingas metas, padedantis iš naujo atrasti save. Ta proga pianistas rengia savo koncertinį turą, kurio premjera gruodžio 8 d. įvyko Paliesiaus dvare. Gruodžio 12 d. maestro koncertuoja Kauno filharmonijoje, o gruodžio 13 d. pasirodys Vilniuje, „Vaidilos“ teatre. Po pirmojo koncerto Paliesiaus dvare Petras Geniušas mielai pasidalijo savo mintimis.

Ką Jums reiškia Kalėdos? Kaip stengiatės įprasminti šį laikotarpį? 

Viskas labai natūraliai čionai susiklosto. Muzika, dvasingumas, religingumas yra tarpusavyje giminingi dalykai, prasmingi, ne merkantiliniai. Todėl Kalėdos labai gerai siejasi su muzika, nuo seno jau taip yra.

Ar Kalėdos Jums taip pat reiškia ir vidinį atsinaujinimą?

Taip, tai atsinaujinimas. Kita vertus, tai kontaktas ir vėl su kažkokiais amžinais dalykais. Supranti, kad esi tas pats žmogus, kuris buvai vaikystėje. Tas pats asmuo, kuris dar buvo vaikiukas. Žvakutės, jaukuma, ir prisimeni vaikystę, pajunti amžinybės artumą. Tai man yra kažkoks stebuklas. Viskas amžina, nesikeičia, bet kartu ir nauja. Naujas sąlytis su sava siela, kuris kartu yra labai gerai nuo vaikystės pažįstamas. 

Su kuo Jums siejasi muzika – su įkvėpimu ar juodu darbu?

Tai aktualus klausimas kiekvienam muzikantui, nes tai, ko gero, yra kaip multitaskingas, derinys abiejų dalykų, kuriuos paminėjote – ir tas, ir tas yra visada. Vienas be kito nepilna, nes jeigu būtų tik subjektyvi saviraiška, tai labai didelė rizika nueiti į chaosą.

Kita vertus, jeigu tai tik paprastas bandymas ką nors atkartoti ir išmokti, tai yra labai nuobodu ir sausa, tame nėra gyvybės. Yra forma, ir yra jos užpildymas šia diena, šios dienos jausmais, galų gale savo gyvenimu, savo emocija, savo samprata, intelektu. Atlikėjas pateikia būtent sintezę – tą „du viename”, ką ir paminėjote.

Pianistas Petras Geniušas.

Jeigu man premjera, tai stengiuosi susikaupti ties ta muzika, kuri skambės. Tačiau jei groju įprastą programą, tai kita muzika man netgi padeda atnaujinti savo suvokimą. 

Atlikimas ypatingas tuo, kad kas kartą atlikėjas bus kitoks – kitoks bus ir jo atlikimas?

Taip, nors yra tradicija, kultūra, tobulos formos, ir tos formos irgi padeda žmogų formuoti. Tai, kad esi kanone, nėra nelaisvė. Tai suteikia didelę pagalbą, tvarką ir darną. Tačiau ji kas kartą turi būti užpildyta gyvastimi. Tiktai tada gimsta kažkas, kai būna suderinti keli dalykai, o jeigu yra tik forma be užpildymo arba atvirkščiai, tai tuomet kažko labai trūksta.

Kas dieną atlikėjas, muzikantas ar kitas menininkas sprendžia, kokį šiandien kokteilį jis pagamins iš šiųdviejų pagrindinių ingredientų.

Esate atviras įvairiems muzikos stiliams. Vis dėlto ar yra toks muzikos stilius, su kuriuo nenorėtumėte bendradarbiauti?

Kiekvienas stilius suteikia galimybę meniškai reikštis – ar tai būtų kantri muzika, ar tradicinis džiazas, avangardas, liaudies muzika. Jei stilius egzistuoja, vadinasi, yra ir jo žaidimo taisyklės, kuriomis galima puikiai žaisti. Žinoma, žmogus pasirenka, kur jis save mato. Aš pats savęs turbūt nelabai įsivaizduoju atvirame popse (juokiasi). Kartais mielai klausau hiphopo, bendradarbiauju su elektroninės muzikos projektų kūrėjais, nors turbūt tai labiausiai nuo klasikos nutolę stiliai.

Žinoma, nepavadinčiau savęs tokios muzikos ekspertu, tiesiog kai ką išmanai daugiau, kai ką mažiau. Gerai išmanau klasikinę tradiciją, nors ji irgi turi daug atšakų.

Ar klausotės muzikos prieš savo pasirodymą? Jei taip, kokios?

Taip, turiu gana nemažą dainų sąrašą. Nors tai priklauso nuo situacijos. Jeigu man premjera, tai stengiuosi susikaupti ties ta muzika, kuri skambės. Tačiau jei groju įprastą programą, tai kita muzika man netgi padeda atnaujinti savo suvokimą. Klausausi, ko tik noriu: džiazo, elektronikos, folko, baroko muzikos, pastaruoju metu ypač Claudio Monteverdi ir daugelio renesanso meistrų, tad labai dažnai – ne fortepijoninės muzikos.

Pianistas Petras Geniušas.

Per šventes ir ne tik dukra man dovanoja labai gražius ir šiltus piešinius. Vieną tokį, labai talentingai nupieštą, esu gavęs su užrašu: „The best dad in the world.“

Kur Jūs klausotės muzikos?

Su ausinėmis visada būnu lėktuve, oro uoste, gulėdamas lovoje.

Kaip Jus veikia Kalėdų karštligė?

Šurmulys gal nelabai manęs veikia. Žinoma, mieste kamščiai, visi laksto dovanų, ir taip toliau, to irgi yra. Galbūt linksma, bet man tas jaukumas ir sąlytis su savo siela įvyksta. Būtent suvokimas, kad siela yra visada ta pati.

Apskritai viskas turi savo komercinį aspektą, ne tik Kalėdos, bet ir klasikinė muzika. Žmogus taip pat neatsiejamas nuo savo buities. Tiesiog aš galbūt toks nelabai praktiškas ir komerciškas, iš šono apeinu tą karštligę. Kalėdiniu laikotarpiu yra ką veikti: būna daug koncertų, tiesioginio kontakto su muzika, todėl nėra kada dalyvauti karštinėse. Toks mano pasiteisinimas. O savo dovanėles pateikiu muzikine forma.

Kokią įsimintiniausią Kalėdų dovaną esate gavęs?

Labai sunku pasakyti.

Galbūt Jus kas nors yra smagiai nustebinęs?

Per šventes ir ne tik dukra man dovanoja labai gražius ir šiltus piešinius. Vieną tokį, labai talentingai nupieštą, esu gavęs su užrašu: „The best dad in the world.“ (juokiasi) Tokie dalykai mane „nuperka“. Tas piešinys yra mano kambaryje, ir jeigu kas ne taip, pasižiūriu į tą piešinį ir žinau, kad esu „The best dad in the world“! Mano dukra labai mėgsta bendrauti angliškai. Ji taip gerai moka kalbą, kad net mane jau pralenkė. Tad toks mūsų žaidimas – kalbėtis angliškai.