LR Seime pasirašytas memorandumas, skirtas neįgaliųjų integracijos į atvirą darbo rinką skatinimui.

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Gruodžio 13 d. LR Seime buvo pasirašytas memorandumas „Dėl galimybių žmonėms su negalia konkuruoti darbo rinkoje“. Memorandumą pasirašė verslo, valdžios ir neįgaliųjų organizacijų atstovai,  įsipareigodami sudaryti žmonėms su negalia galimybę įsidarbinti arba susikurti darbo vietą patiems.

„Visi norime dirbti ir užsidirbti, neprašydami iš valstybės“, - sako LR Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis, sukvietęs vyriausybės, verslo ir neįgaliųjų organizacijų atstovus pasirašyti memorandumą, kuriuo visi pasirašę įsipareigojo į darbo rinką įtraukti neįgaliuosius. Lietuvoje šiuo metu atviroje darbo rinkoje dirba apie 40 000 žmonių su negalia, dar 7 000 darbuojasi socialinėse įmonėse. 120 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia šiuo metu nedirba, nors galėtų dirbti įmonėse, kurios vis sunkiau randa darbuotojų. Šie žmonės  yra lygiateisiai mūsų piliečiai, kurie nori jaustis oriai, dirbti ir uždirbti daugiau nei minimalų atlyginimą, kaupti pensiją ir susikurti kuo mažiau nuo valstybės paramos priklausančią finansinę gerovę. Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai 40 proc. neįgaliųjų yra įsilieję į darbo rinką, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis tesiekia tik 29 proc.

Norėtųsi, kad šie skaičiai keistųsi. Trejus metus truksiantis projektas, kurį įgyvendins Lietuvos darbo birža, bus pirmasis žingsnis, kuriuo bus siekiama sudaryti galimybes įtraukti į atvirą darbo rinką kuo didesnį skaičių žmonių su negalia. Pasak Lietuvos Darbo biržos vadovės Ligitos Valalytės, šio projekto metu bus taikoma atvejo vadybos metodika, taip pat, glaudžiai bendradarbiaujant su verslo bei žmonių su negalia organizacijomis, teikiama konkreti tikslinė pagalba neįgaliesiems: 2018 m. darbo biržose bus įdarbinta 10 žmonių, išmanančių įvairias negalios rūšis, kurie supras žmogų su negalia, atėjusį įsidarbinti – gali būti, kad jų tarpe  irgi bus žmonių su negalia.   

Šie žmonės gali labai daug, tiesiog kitaip.

Ne visi neįgalieji išdrįsta kalbėti apie savo problemas. Visuomenėje egzistuoja stigmos, stereotipai, tad neįgalieji dažnai būna neišgirsti. Tarptautiniai tyrimai, paremti darbdavių apklausomis, rodo, jog žmonės su negalia yra labai gerai vertinami tiek dėl savo tiesioginio pareigų atlikimo ir lojalumo darbdaviui, tiek ir dėl atmosferos, kurią kuria įvairių poreikių ir gebėjimų žmonės. Svarbu tik sukurti tinkamas sąlygas, pritaikant aplinką, parengiant darbo asistentus, sudarant galimybę dirbti lanksčiai.   

„Angliškai žmonės su negalia kartais vadinami differently abled, kas reiškia kitaip galintys. Sutinku, kad labai griozdiškai skambantis terminas, bet tikrai taiklus, talpus ir teisingas. Šie žmonės gali labai daug, tiesiog kitaip. Gal kiek lėčiau, gal darbai kitaip išsidėlioja laike, gal jiems reikia kitokių darbo priemonių, tačiau darbą jie atlieka puikiai ir tikrai sukuria vertę, kurios darbdaviai taip tikisi. Tas kitoniškumas gali būti labai mažas arba didelis, bet svarbu į jį atsižvelgti, sudaryti jam sąlygas – tada visos pusės bus patenkintos”, - teigia Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė Henrika Varnienė. 

Skandinavijos šalys yra sudarę puikias galimybes dirbti negalią turintiems žmonėms. Šveicarijoje proto negalią turintys žmonės surenka laikrodžius, kavamales, dviračius, dirba fermose. „Tie žmonės paruošti kaip tikri valstybės piliečiai. Šveicarai pasiekia stulbinamų rezultatų, išanalizuodami žmogų, įžvelgdami jo galias, neakcentuojant negalių. Mums reikia šito mokytis, siųsti specialistus, tačiau, be abejo, tą turi daryti pati valstybė“, – teigia proto negalią turinčių žmonių dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė. 

Tačiau ir Lietuvoje jau atsiranda įmonių, rodančių pavyzdį, kaip galima sudaryti galimybes dirbti žmonėms su negalia. RIMI LIETUVA 2007 m. priėmė 6 darbuotojus su klausos negalia. Ši įmonė nėra įsiregistravusi kaip socialinė įmonė, tačiau ji viena pirmųjų susirūpino neįgalių žmonių įdarbinimu. Šiuo metu RIMI LIETUVA dirba 115 žmonių, turinčių įvairias negalios rūšis. Įmonė su neįgaliųjų organizacijomis tariasi apie tai, kaip pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems, kaip juos dar geriau intergruoti į darbo rinką. Taip ugdomas verslas, keičiamas pirkėjų  požiūris į juos aptarnaujančius neįgaliuosius. 

Š. m. spalį „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje į savo organizuojamą „UNIX akademiją“ – nemokamus „Linux“ administravimo kursus pakvietė ir žmones, turinčius negalią.

Pasak operacijų centro Socialinių atsakomybės projektų vadovės Renatos Domeikaitės, tokia iniciatyva kilo iš pačių centro darbuotojų. „Mes vertiname darbuotojų kompetenciją, mums nesvarbu, ar darbuotojas turi negalią, tad paskatinome neįgaliuosius prisijungti prie „Linux” kursų, sudarant galimybę mokytis virtualiai. Užsiregistravo 40 sveikų ir 20 su negalia. Į mus netgi kreipėsi socialinis taksi, pasiūlęs bendradarbiavimą, atvežant žmones su ratukais.”

„Barclays“ operacijų centras organizuoja socialinio verslo mokymus moksleiviams ir studentams, tame tarpe ir turintiems klausos negalią. 

Tokios iniciatyvos, suteikiančios galimybes darbo rinkoje konkuruoti ir žmonėms su negalia,  keičia požiūrį į neįgaliuosius, į kuriuos dažnai žiūrime kaip į balastą. Tačiau toks požiūris pamažu keičiasi, suvokus, kad dirbti trukdo nesudarytos galimybės, o ne pati negalia.