Marc-Olivier Jodoin/unsplash.com nuotr.

Ketvirtadienio Mišių Žodžio liturgija kalba apie Dievo gerumą ir švelnumą ir kviečia juo pasitikėti. „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave ima už rankos, kuris tau sako: „Nebijok, aš tau padėsiu“ (...) Aš pats tau padėsiu – tai Viešpaties žodis“. Šį žmogaus ir Dievo santykio aspektą popiežius Pranciškus komentavo Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

„Atrodo, tarsi Dievas norėtų mums padainuoti lopšinę. Mūsų Dievas gali tai padaryti. Jis geras ir švelnus kaip tėvas ir motina. Ji ne kartą yra pasakęs: Net jei motina užmirštų savo vaiką, aš tavęs niekada neužmiršiu. Jis mus nešioja savo įsčiose. Dievas šiuo dialogu tampa mažas kaip mes, kad mes suprastume, jog galime juo visiškai pasitikėti ir drąsiai į jį kreiptis kaip Paulius: „Tėve, Aba, Tėti“. Toks yra Dievo gerumas“.

„Dievas yra didis ir tampa mažas, tačiau ir savo mažume nesiliauja būti didis. Šioje didumo ir mažumo dialektikoje glūdi jo gerumas ir švelnumas. Ateina man į galvą, – sakė Pranciškus, – šv. Tomo Akviniečio žodžiai, Teologijos sumos pirmojoje dalyje. Į klausimą koks yra svarbiausias Dievo bruožas, kas labiausiai dieviška, jis atsako: „neišsigąsti didžių dalykų, bet paisyti ir mažų“. Tai ir yra dieviška – viena ir kita kartu“.

„Ar aš sugebu taip kalbėti apie Viešpatį? O gal bijau? Kiekvienas sau teatsako. Kas nors taip pat galėtų paklausti: kur gi yra tokio dieviškojo švelnumo vieta, kur jį rasti? Kur apsireiškia toks Dievo švelnumas? Žaizdose. Mano žaizdose, tavo žaizdose, kiekvieną kartą kai susiduriame su kenčiančio žmogaus žaizdomis. Žaizdomis mes buvome išgydyti. Dievas mums sako: parodyk man savo žaizdas, noriu jas išgydyti“.