Dawid Małecki/unsplash,com nuotr.

Seimas ketvirtadienį priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymą, keičiantį tokio mokymo tvarką. Ji įsigalios nuo kitų metų rugsėjo.

Nauju reguliavimu apribota galimybė neribotai valstybės lėšomis mokytis profesinėse mokyklose, užkirs kelią stoti į profesines mokyklas tik dėl socialinių garantijų, o profesinis orientavimas bus integruotas į bendrąjį ugdymą.

Įstatymas numato, kad pirminis profesinis mokymas nemokamas bus tik du kartus. Du kartus įgijus profesiją vėliau nemokamas bus tik tęstinis profesinis mokymas, kuris skirtas persikvalifikuoti ir trunka trumpiau nei pirminis. Tik tęstinis profesinis mokymas bus nemokamas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą.

Taip pat nebaigus mokslų teks valstybei grąžinti lėšas, kurias ji sumokėjo už profesijos studijas. Šiuo pakeitimu siekiama, kad į profesinę mokyklą nebūtų stojama tik dėl socialinių garantijų – draudimo, transporto lengvatų ir panašiai.

Kvalifikuotai darbo jėgai ruošti numatoma iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą: įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Anot Prezidentūros, daugumoje ES šalių įdiegtas dualinis mokymas užtikrina, kad profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžių įgyja realioje darbo vietoje.

Besimokančiųjų profesinėse mokyklose rengimas būtų labiau susietas su praktika realioje darbo vietoje. Profesinę kvalifikaciją mokinys galės įgyti vien už kompetencijas, praktiškai įgyjamas pas darbdavį. Numatoma dar labiau skatinti pameistrystę, kuri leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Prezidentūra tikisi, kad lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą.

Įstatymu įtvirtinama, kad profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės. Tyrimai rodo, kad tose šalyse, kuriose profesinis orientavimas yra gerai išvystytas, pavyzdžiui, Danijoje, Suomijoje, Čekijoje, jaunimo nedarbas yra mažesnis.

Prezidentūra pranešime pažymi, kad pakeitimais įtvirtinta griežta profesinių mokyklų atskaitomybė mokymo kokybei bei skaidriam išteklių naudojimui užtikrinti. Kas penkerius metus bus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai.

Profesinės mokyklos taip pat bus pertvarkomos į viešąsias įstaigas (dabar tai daugiausia biudžetinės įstaigos), į jų valdymą tikimasi labiau įtraukti darbdavius, savivaldos atstovus.

Profesinio mokymo pertvarka apims ir mokymo įstaigų tinklo peržiūrą. Šiuo metu Lietuvoje yra 70 valstybinių profesinių mokyklų.

Anot Prezidentūros, Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško profesinio parengimo, nesugebėjimo susieti šių studijų su valstybės, savivaldybių ir verslo poreikiais. Per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, bet profesinių mokyklų  rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, mokiniai  neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių.

Šiuo metu šalies profesinėse mokyklose mokosi 29 proc. mokinių, ES vidurkis siekia 50 procentų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.