Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Sostinėje įamžinti broliai Mackiewicziai – Stanisławas Catas Mackiewiczius ir Józefas Mackiewiczius. Šeštadieni, gruodžio 16 d., Vilniaus Rasų rajone ant Vitebsko gatvės pirmojo namo, kuriame rašytojai ir publicistai praleido savo vaikystę ir jaunystę, atidengta atminimo lenta.

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

„Labai džiaugiusi, kad susitinkame šiandien čia. Mūsų buvimas šioje vietoje reiškia, jog plečiasi Vilniaus istorinė topografija. Atidengiame atminimo lentą pakankamai kontroversiškoms asmenybėms, kurios paliko didžiulį pėdsaką Vilniaus ir Vilnijos istorijoje“, – lentos atidengimo ceremonijoje sakė dr. Giedrė Jankevičiūtė, Lietuvos dailės akademijos dėstytoja ir J. Mackiewicziaus kūrybos žinovė. Ji rašytojų atminimo įamžinimą inicijavo drauge su Vilniaus universiteto dėstytoju doc. dr. Eligijumi Raila, Zbigniewu Głazko bei Lenkų diskusijų klubo nariais Andrzejumi Pukszto, Mariuszu Antonowicziumi, Aleksandru Radčenko.

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

„Józefas Mackiewiczius savo romanuose tiksliai aprašė tai, kas čia dėjosi. Jo romanuose tik herojai yra išgalvoti, o įvykiai – autentiški. Nesutinku, kad Józefas Mackiewiciusz yra kontroversiškas rašytojas. Nematau jame jokių kontroversijų. Jis rašė kaip buvo ir kaip yra“ – romano „Kelias į nekur“ vertėjas į lietuvių kalbą Leonardas Vilkas. 

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Atminimo lentos broliams Mackiewicziams atidengime dalyvavo labai didelis būrys Lietuvos šviesuomenės atstovų, kurie nuo pat pradžių aktyviai rėmė iniaciatyvinės grupės pastangas: prof. Alfredas Bumblauskas, doc. dr. Vytautas Ališauskas, dr. Mikas Vaicekauskas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, doc. dr. Nerija Putinaitė, Gražina Drėmaitė, Mykolas Majauskas ir kiti.

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

„Manau, kad žmonės, lietuviai ir lenkai, vyresni ir jaunesni, kurie šiandien čia atėjo, šį įvykį traktuoja labai rimtai, jaučia didžiulę pagarbą šiai vietai. Tokios akimirkos yra labai svarbios mūsų tautų suartėjimui. Ir be abejo labai svarbios diplomatijai“ – interneto portalui zw.lt sakė Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska. 

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Broliai Stanisławas Catas ir Józefas Mackiewicziai – tai žymūs vilniečiai, lenkų ir lietuvių dialogo šalininkai. Stanisławas Catas Mackiewiczius tarpukariu Vilniuje leido anuometinėje Lenkijoje įtakingą konservatyvu dienraštį „Słowo“, kuris daug dėmesio skyrė Lietuvai, Vilniaus krašto ir visų buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių istorijai bei problemoms. 1939 m. jis pasitraukė į Vakarus, vėliau tapo Lenkijos vyriausybės tremtyje premjeru.

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Józefas Mackiewiczius visą gyvenimą buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijų puoselėtojas. Po karo J. Mackiewiczius gyveno Londone ir Miunchene, atsikleidė kaip genialus rašytojas bei aršus antikomunistas. Į lietuvių kalbą yra išversti du J. Mackiewicziaus romanai „Kelias į niekur“ (Aidai, 2009, vertė Leonardas Vilkas) ir „Nereikia garsiai kalbėti“ (Briedis, 2015, vertė Aldona Baliulienė) bei atsiminimai „Tiesa akių nebado“ (Naujasis Židinys-Aidai, 2015, vertė Jonas Malinauskas). Žiūrėkite videopasakojimą apie šį rašytoją, Vilniaus krašto kronikininką

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Tą pačią dieną Juodšiliuose (Vilniaus rajonas), prie namo, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Józefas Mackiewiczius, atidengtas atminimo akmuo.

Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Lenkų diskusijų klubo informacija