G. Crescoli/unsplash.com nuotrauka

Naujas Reuters Žurnalistikos instituto tyrimas atskleidė, kodėl žmonės nepasitiki žiniasklaidos priemonėmis.

Reuters Žurnalistikos institutas drauge su tyrimus atliekančia organizacija „YouGov“ apklausė maždaug 18 tūkst. žmonių devyniuose pasaulio valstybėse (JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, Danijoje, Austrijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje). Surinkti kiekybiniai duomenys buvo naudojami tirti pasitikėjimą žiniasklaida ir socialiniais tinklais. Respondentų pirmiausia buvo klausiama uždaro tipo klausimų, pavyzdžiui, „ar žiniasklaida padeda atskirti faktą nuo fikcijos?“, o apklausos pabaigoje respondentai išsakydavo ir asmeninius pastebėjimus. 

Nešališkumo stoka

Apie du trečdalius (67 proc.) apklaustųjų įvardijo tris pagrindines priežastis, dėl kurių nepasitiki žiniasklaidos pranešimais: nešališkumo stoka, subjektyvi interpretacija ir užmaskuota ideologija. Nestebina faktas, kad politinis šališkumas buvo ypač dažnai paminėtas JAV piliečių atsakymuose. 34 proc. nepasitikinčių žiniasklaida amerikiečių išreiškė susirūpinimą dėl politikų daromos įtakos įvairioms žiniasklaidos priemonėms. Įdomu, kad politiniu šališkumu gerokai labiau susirūpinę dešiniosios politinės minties atstovai. Problemos universalumą patvirtina Prancūzijos respondentas: „Informacija nėra nepriklausoma, ji priklauso turtingiesiems, kurie diktuoja redaktorių eilutes.“

Videoreportažai kuria pasitikėjimą

Apklausa atskleidžia, kad žmonės žymiai labiau pasitiki videoreportažais. Televiziją respondentai mato kaip patikimesnę, nes ja sunkiau manipuliuoti nei tekstais ar fotografijomis. Vienas Australijoje gyvenantis respondentas teigia: „Dažniausiai naujienų tarnybos gali pasiūlyti fotografijas, vaizdo medžiagą ar interviu, o tai parodo medžiagos tikrumą arba faktą, kad tai yra oficialiais šaltiniais paremta informacija.“ Jam antrina ir Ispanijos pilietis: „Vaizdai yra verti daugiau nei tekstas.“

Komplikuoti santykiai su socialinių tinklų žurnalistika

Nepaisant to, kad šiandieniame pasaulyje socialiniai tinklai tapo pagrindiniu naujienų šaltiniu, tik 24 proc. apklaustųjų sakė pasitikintys socialinių tinklų skleidžiamomis naujienomis. Dauguma žmonių praleidžia nemažą dalį dienos naršydami socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „Twitter“, tačiau tai tikrai nereiškia, kad jie pasitiki juose randama informacija. Maždaug 35 proc. socialinių tinklų naujienomis netikinčių respondentų teigė, kad to priežastis yra subjektyviai pateikiama informacija ir faktų tikrumo įrodymų trūkumas. Kita vertus, 33 proc. pasitikinčiųjų socialiniais tinklais pabrėžė, kad naujosios platformos suteikia galimybę vienoje erdvėje matyti daug skirtingų nuomonių ir įvykio interpretacijų. Airijoje gyvenantis respondentas su tyrėjais pasidalino įžvalgomis apie socialinius tinklus: „Nepatikrintus faktus cituojantys straipsniai plinta greičiau nei laukinis gaisras.“

Problema reikalauja kolektyvino sprendimo

Tyrimą atlikę žurnalistai rašo: „Žurnalistika turi būti aiškiau atskirta nuo paprastuoju būdu randamos informacijos internete.“ Anot Nico Newmano ir dr. Richardo Fletcherio, jei žiniasklaidos priemonės išsilaikytų mažiau iš reklamos, daugiau iš skaitytojų įmokų, jos galėtų nustoti telkusios dėmesį į klikų generavimą ir skirti laiką išsamesniems tyrimams. Tai ir padidintų skaitytojų pasitikėjimą. Taip pat teigiama, kad žiniasklaidos priemonės turėtų pasitempti ir darbuotų lygybės atžvilgiu, įdarbindamos skirtingų rasių, amžiaus, ekonominės-socialinės padėties žmones. Socialiniai tinklai, anot jų, turėtų labiau tikrinti naujienų portalų patikimumą.  

Tyrimo autoriai reziumuoja: „Pasitikėjimo atkūrimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis ilgalaikio įsipareigojimo iš žiniasklaidos priemonių, skaitytojų ir socialinių tinklų. Ieškant sprendimo pirmiausia reikia gerai suprasti vartotojų prioritetus, tačiau jau dabar galima teigti, kad jie reikalauja gerokai daugiau ir yra toliau pažengę nei leidėjai.“