Gruodžio 20 d. Katalikų Bažnyčia prisimena šv. Dominyką Silietį, atsiskyrėlį, abatą.

Vardas Dominykas lotyniškai reiškia „priklausantis Viešpačiui“.

Šventasis gyveno Ispanijoje, kur gimė apie 1010 m., o mirė 1073 m. gruodžio 20 d.   

Dominykas (Domingas), turtingo žemvaldžio sūnus, jaunystėje prižiūrėjo savo tėvų gyvulių bandas. Būdamas 26-erių, jis tapo kunigu, o vėliau, po dvejų metų, įstojo į benediktinų San Millan de la Cogolla vienuolyną. 1038 m. Dominykas tapo šio vienuolyno prioru. Tačiau karaliui Garsijai I pareikalavus, kad vienuolynas jam atiduotų dalį savo turto, Dominykas atsisakė tą padaryti. Bėgdamas nuo karaliaus rūstybės, Dominykas pasitraukė į Kastiliją. Čia jis ir kiti drauge pasitraukę vienuoliai buvo svetingai priimti karaliaus Ferdinando I, kuris jiems pavedė apleistą Šv. Sebastiano vienuolyną Sile. Dominykas su savo vienuoliais šį vienuolyną prikėlė naujam gyvenimui.

Dominykas skatino bažnyčios reformą Ispanijoje ir Silo vienuolyną pavertė vienu žymiausių centrų – tai liudija jame įkurta biblioteka ir skriptoriumas. Šio vienuolyno Kryžiaus kelias yra viena reikšmingiausių lankytinų vietų Ispanijoje.

Viduramžiais šv. Dominyko kapas buvo žymi piligriminių kelionių vieta.

Legenda pasakoja, kad, praėjus šimtui metų po šv. Dominyko Siliečio mirties, viena moteris, vardu Joana iš Azos, aplankiusi jo kapą. Joanai apsireiškęs Dominykas pranešė, kad ši susilauksianti antro sūnaus. Taip ir įvykę. Berniukas buvo pavadintas Dominyku, kuris vėliau tapo dominikonų ordino įkūrėju.

Šv. Dominykas Silietis yra piemenų ir kalinių globėjas.