Gyvename laikais, kai Kalėdos yra didžiausias įvykis planetoje. Jėzaus Kristaus gimtadienis yra visuotinė ir ne vien krikščionių šventė. Tradicijų ir papročių įvairovė – didžiulė ir neaprėpiama, tačiau pagrindinis šventės elementas – apsikeitimas dovanomis – vyrauja visur.

Gal retai kada susimąstome, kad šiandien mums tokie savaime suprantami stereotipai kaip raudonskruostis Kalėdų Senelis, prakartėlė ar Kalėdų muzika nėra tokie jau seni šventės atributai, turint omenyje, kad pats minimas įvykis – 2000 metų senumo istorija. O ar visada Jėzaus Kristaus gimimas buvo švenčiamas gruodžio 25-ąją? Ir kodėl būtent šią dieną, jeigu Evangelijose visiškai nieko apie tai nerašoma?

Pradėkime nuo pavadinimo

Lietuvoje ir kitose mūsų regiono šalyse Kalėdų pavadinimas išsaugo ikikrikščionišką šventės leksiką. Nors žodžio etimologija nėra visai aiški, manoma, kad ji galbūt susijusi su slavišku žodžiu kolo – „ratas“, arba koliada (kolo – „ratas“ ir „Lada“, deivė). Yra manančiųjų, kad žodis kilęs iš lot. calendae – „pirmos mėnesio dienos“. Baltarusiai turi žodį koljadá, panašų į latgališką kalada, reiškiantį „išmalda“, „paplotėlis“ ir pan.

Anglosaksiškas pavadinimas „Christmas“, manoma, kilęs iš termino „Mass of Christ“ (Kristaus mišios – anglų k.). Viduramžiais Kristaus gimimo šventės išvakarėse vykdavo vidurnakčio liturgija – šv. Mišios. Jos galėdavo prasidėti tik po saulės laidos ir būtinai iki kito saulėtekio. Kadangi šios Mišios buvo išskirtinės, joms prigijo pavadinimas „Christ-Mass“, vėliau sutrumpėjęs iki „Christmas“.

Šventės data

Niekas nežino, kada iš tikrųjų gimė Jėzus. Šventajame Rašte neminima jokia data, tad kaip nutiko, kad švenčiame gruodžio 25-ąją?

Pirmieji krikščionys tikriausiai ilgai ginčijosi, kodėl Jėzaus gimtadienis turėtų būti švenčiamas būtent tuo, o ne kitu metu. Šiandien jau visuotinai pripažįstama, kad Jėzus gimė ne 1 mūsų eros metais, o šiek tiek anksčiau, tarp 2 ir 7 metų prieš Kristaus erą, tikėtina, 4 m. pr. Kr.

Pirmos istoriškai užfiksuotos žinios apie gruodžio 25-ąją švenčiamas Kalėdas mus pasiekia iš 336 metų, kai Romos imperiją valdė Konstantinas, pirmasis krikščionis Romos imperatorius. Po poros metų popiežius Julijus I oficialiai paskelbė, kad Jėzaus gimimas bus švenčiamas gruodžio 25 d.

Vis dėlto gyvuoja daug skirtingų tradicijų ir teorijų, aiškinančių, kodėl Kalėdas švenčiame būtent gruodžio 25-ąją.

Dailininko Fra Angelico „Apreiškimas Marijai“ (nutapyta tarp 1430 ir 1432 m.).

Labai ankstyva krikščionių tradicija sako, kad diena, kai Marijai buvo pranešta, kad ji susilauks labai ypatingo kūdikio, Jėzaus (šį įvykį vadiname „Apreiškimu Marijai“), buvo kovo 25-oji. Ši diena dar ir šiandien švenčiama.

Kovo 25-oji svarbi dar ir tuo, kad kai kurie pirmieji krikščionys manė, jog tai ne vien pasaulio sukūrimo, bet ir Jėzaus mirties diena.

Kovo 25-osios data pasirinkta todėl, kad žmonės apskaičiavo, jog tai galima Jėzaus mirties data (14-oji Nisano diena pagal žydų kalendorių), be to, jie manė, kad Jėzus gimė ir mirė tą pačią metų dieną.

Yra manančiųjų, kad gruodžio 25-oji galbūt pasirinkta dėl to, kad tuo metu vykdavo žiemos saulėgrįža ir senovinės romėnų žiemos vidurio šventės, vadinamosios saturnalijos, ir Dies Natalis Solis Invicti. Tad šiuo laikotarpiu žmonės jau ir taip kažką švęsdavo.

Žiemos saulėgrįža yra diena, kai saulėtekį nuo saulėlydžio skiria trumpiausias laiko tarpas. Šiauriniame pusrutulyje tai įvyksta gruodžio 22 d. Pagonims tai reiškė žiemos pabaigą ir artėjantį pavasarį, todėl jie švęsdavo ir garbindavo saulę, įveikusią žiemos tamsą.

Skandinavijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse žiemos saulėgrįža žinoma kaip Jolės šventė, per kurią buvo deginamas Jolės rąstas. Rytų Europoje žiemos vidurio šventė vadinosi Koleda.

Romėniškosios Saturnalijos vykdavo tarp gruodžio 17 ir 23 d. Jos buvo skirtos pagerbti dievą Saturną. Dies Natalis Solis Invicti reiškia „neįveikiamos saulės gimimas“ ir būdavo rengiama gruodžio 25-ąją (romėnų manymu, tądien vyko žiemos saulėgrįža), ir tai buvo pagonių Saulės dievo Mitros „gimtadienis“. Šioje religinėje sistemoje šventa diena buvo laikomas sekmadienis, septintoji savatės diena, arba dies Solis (Sunday – anglų k.).

Romos imperatorius Aurelijanas įsteigė Sol Invictus šventę 274-aisiais. Tačiau pirmieji pėdsakai, liudijantys, kad krikščionys siejo 14-ąją Nisano dieną su Kovo 25-ąja, tad ir su gruodžio 25-ąja, siekia maždaug 200-sius metus!

Žydų Šviesos šventė Hanukkah, arba lietuviškai Chanuka, prasideda Kislevo mėnesio 25-ąją (šis mėnuo žydų kalendoriuje beveik sutampa su gruodžio mėnesiu). Per Chanuką švenčiamas šventyklos atstatymas ir kulto atkūrimas Jeruzalėje po daugybės metų draudimų praktikuoti savo tikėjimą. Jėzus buvo žydas, tad tai galėtų būti viena iš priežasčių, paskatinusi ankstyvąją Bažnyčią Kalėdų datai pasirinkti gruodžio 25-ąją!

Kristaus gimimą ankstyvoji Bažnyčia šventė ir sausio 6-ąją, kai minima Epifanijos – Kristaus apreiškimo tautoms - diena ir Jėzaus Krikštas. Šiuo metu Epifanijos šventė siejama tik su išminčių apsilankymu pas kūdikėlį Jėzų, tačiau kadaise tądien būdavo minimi abu dalykai.

Jėzaus Krikštas pradžioje buvo suprantamas kaip svarbesnis nei gimimas, nes nuo krikšto akimirkos prasidėjo jo viešoji tarnystė. Tačiau labai greitai žmonės norėjo atskirti abi šventes ir švęsti jo gimimą.

Kalendoriaus įdomybės

Didžioji pasaulio dalis vadovaujasi Grigališkuoju kalendoriumi, kurį 1582 m. patobulino popiežius Grigalius XIII. Iki tol buvo naudojamas romėniškasis arba Julijaus kalendorius (pavadintas Julijaus Cezario vardu). Grigaliaus kalendorius yra tikslesnis už romėniškąjį, nes pastarasis priskaičiuoja perdaug dienų metuose. Darant kalendorių apkeitimą, buvo prarasta 10 dienų, tad 1582 m. po spalio 4-sios sekė tų pačių metų spalio 15-oji.

Diskusijos dėl Julijaus kalendoriaus reformos, valdant popiežiui Grigaliui XIII (1502–1585). Italijos mokykla.

Ne visos šalys kalendorių pradėjo naudoti vienu metu. Kadangi kalendorių paskelbė katalikų popiežius, protestantiškos šalys, tokios kaip Anglija, nepriėmė kalendoriaus iki pat XVIII a. 1700 m. jį priėmė Vokietija, Nyderlandai, Danija. Rusijoje Grigaliaus kalendorius priimtas tik po 1917 m. spalio revoliucijos. LDK teritorijoje Grigaliaus kalendorius įsigaliojo iškart, tačiau netrūko prieštaravimų iš ortodoksų ir protestantų pusės. Nors su protestantais pavyko lengviau sutarti, Steponas Batoras galiausiai padarė išimtį ortodoksams.

Dauguma Ortodoksų ir Koptų bažnyčių pasaulyje vis dar vadovaujasi Julijaus kalendoriumi, tad Kalėdas švenčia sausio 7-ąją (gruodžio 25-ąją pagal Julijaus kalendorių). Armėnų apaštalinė Bažnyčia švenčia sausio 6-ąją.

Krikščionims Kristus yra pasaulio šviesa, tad pirmieji krikščionys manė, kad šis laikotarpis labiausiai tinka švęsti Jėzaus gimimą. Jie perėmė kai kuriuos papročius iš žiemos saulėgrįžos švenčių, suteikdami jiems krikščionišką prasmę, pavyzdžiui, Vakarų Europoje populiaru puošti namus amžinai žaliuojančiu bugieniu arbaamalu, o Kalėdinių giesmių tradicija taip pat siekia labai senus keltų kultūros laikus!

Tad kada gimė Jėzus?

Yra rimtų ir labai praktiškų argumentų, kodėl Jėzus gimė ne žiemą, bet pavasarį arba rudenį. Žiemą Palestinoje gali būti tikrai labai šalta, tad sunkiai tikėtina, jog piemenys būtų ganę avis kalvose, kurios kartais pasidengia nemenku sniego sluoksniu. Pavasarį (kovą arba balandį) žydai švenčia Velykas, minėdami išsivadavimą iš Egipto prieš 1500 metų iki Jėzaus gimimo. Velykų šventėms reikia nemažai ėriukų, kurie būdavo aukojami Jeruzalės šventykloje. Žydai iš visos imperijos keliaudavo į Jeruzalę švęsti Velykų, tad romėnams tai galėjo puikiai pasitarnauti surašymo reikalui. Kaip žinoma, Marija ir Juozapas keliavo į Betliejų dėl surašymo (Betliejus yra už 6 km nuo Jeruzalės).

Rudenį (rugsėjį arba spalį) žydai švenčia „Sukkot“ arba „Palapinių šventę“, kuri dažniausiai minima šventė visoje Biblijoje. Tomis dienomis žydų tauta prisimena, kad jie priklauso nuo Dievo, kad viską iš jo gavo po to, kai pabėgo iš Egipto ir 40 metų klajojo po dykumą. Kartu švenčiamas ir derliaus nuėmimas. Šventės metu žydai apsigyvena laikinose pastogėse ar palapinėse.

Dauguma Biblijos tyrinėtojų galvoja, kad Sukkot būtų tinkamiausias laikas Jėzui gimti, nes geriausiai atitinka aprašymo detales, kad „jiems nebuvo vietos užeigoje“. Romėnams tai irgi būtų labai tinkamas surašymo metas, kadangi dauguma žydų vyko į Jeruzalę šventėms, atsigabendami ir savo palapines. Keliaujantys Juozapas su Marija negalėjo gabentis dar ir palapinės, nes Marija buvo nėščia.

Kalėdų žvaigždės pasirodymas taip pat labiausiai galimas pavasarį arba rudenį. Jėzaus gimimo datą galėtume pagrįsti remdamiesi ir tuo, kada Zacharijas, kunigas ir Marijos pusseserės Elžbietos vyras, išgyveno nepaprastą potyrį, atlikdamas savo tarnystę šventykloje. Remdamiesi šiais duomenimis, autoriai linkę nukelti Jėzaus gimimą į rugsėjį, kai vyksta Sukkot!

Metai, kuriais gimė Jėzus, nėra žinomi. Šiuo metu mūsų naudojama kalendorinė sistema buvo sukurta 6 amžiuje. Jos autorius – vienuolis Dionysius Exiguus. Jis mėgino sukurti parankesnę sistemą, kuri padėtų nustatyti, kada turėtų būti švenčiamos Velykos, remiantis naujuoju kalendoriumi, pagal kurį Jėzaus gimimas įvyko 1-siais metais. Deja, jo skaičiavimuose įsivėlė klaida, tad ir galima Jėzaus gimimo data nėra tiksli.

Dauguma mokslininkų sutaria, kad Jėzus gimė galbūt tarp 2 pr. Kr. ir 7 pr. Kr., galbūt 4 metais pr. Kr. Iki Dionizijui sukuriant naująjį kalendorių, metai buvo skaičiuojami pagal Romos imperijos valdovus. Naujasis kalendorius plačiau paplito 8 amžiuje, kai juo pasinaudojo savo „naujoje“ istorijos knygoje Garbingasis Beda iš Nortamberlendo. Kalendoriuje nėra nulinių metų. Beda pradėjo skaičiuoti metus, pradėdamas nuo 1 metų, o 1 m. pr. Kr. naudojo kaip pirmuosius metus prieš 1 m. Tuo metu Europa nežinojo skaičiaus „nulis“, jis mūsų žemyną pasiekė tik 11–13 amžiais!

Tad švęsdami Kalėdas, prisiminkime tai, kas svarbiausia, kad minime tikrą, prieš 2000 metų nutikusį įvykį, kai Dievas atsiuntė savo Sūnų į pasaulį kaip Kalėdų dovaną kiekvienam!

Pagal whychristmas.com parengė Saulena Žiugždaitė