unsplash.com nuotr.

Net ir tie, kurie sakosi knygų neskaitantys arba joms nerandantys laiko, veikiausiai prisimena savo pirmąją savarankiškai perskaitytą knygą. O gal net ir knygą, kurią vartė dar nė nemokėdami skaityti, arba tą istoriją, kurią vakarais prieš miegą skaitydavo tėvai. Knygos, kurios atvėrė naujus pasaulius, įtraukė į nuotykius, pateikė atsakymus į tuo metu rūpėjusius klausimus ir leido atrasti tikrą skaitymo malonumą, atmintyje išlieka ilgam. O prisiminimai apie jas – sušildo ir grąžina pasitikėjimą pasauliu.

Apie tai, kodėl knyga vis dar geriausia dovana ir kaip lietuvių autorių kūrybą vaikams atranda visas pasaulis, pasakoja kūrėjai, leidėjai ir specialistai.

Knyga – vis dar geriausia dovana

Kol psichologai nuolat pabrėžia didžiulę terapinę ir lavinamąją knygos galią bei garsu skaitomų tekstų svarbą augančiam vaikui, specialistai pastebi, kad vaikai dabar iš tiesų skaito daugiau nei bet kada anksčiau. Tiesa, ne viskas, ką jie skaito, yra knygos. Nepaisant to, VŠĮ „Laikas skaityti“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako esanti nelinkusi dramatizuoti Lietuvos vaikų skaitymo situacijos. Priešingai – įžvelgianti gerų tendencijų.

„Paradoksas tas, kad nors vaikai skaito mažiau knygų, tačiau iš esmės jie skaito turbūt daugiau nei kada nors anksčiau. Didžioji dalis tų tekstų perskaitomi kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių ekranuose. Nepaisant to, o gal kaip tik dėl to, pastebimai stiprėja suvokimas, kad knyga nėra tik naudingos informacijos šaltinis ar mokymosi priemonė. Kokybiška vaikų literatūra pirmiausia yra džiaugsmo ir malonumo šaltinis. Ne veltui JAV mokslininkai nuolat kartoja tyrimų rezultatus, kuriuose nurodoma, kad jei vaikui skaitoma nuo pirmų jo gyvenimo dienų, jam lieka jaukumo, saugumo ir malonumo jausmas, kurį jis vėliau asocijuoja su skaitymu. Taip ugdomas pamatinis, emociškai ypač svarbus skaitymo, kaip malonumo, suvokimas“, – teigia VŠĮ „Laikas skaityti“ vadovė.

Pasak R. Elijošaitytė-Kaikarės, džiugina, kad Lietuvoje daugėja tėvų, kurie tampa pastebimai reiklesni ir išrankesni, ne tik ieško kokybiško turinio, bet ir daug dėmesio skiria iliustracijoms, leidybos kokybei. Į tai reaguoja ir knygų kūrėjai bei leidėjai.

„Pastaraisiais metais vaikams skirtų knygų išleidžiama daugiau, taip pat didėja ir jų žanrinė įvairovė, daugėja ir vaikams skirtų knygų leidėjų, originalių, naujų kūrinių. Džiugu, kad Lietuvos knygynų lentynas vis dar pasiekia jau klasika tapusios vaikų knygos, kurios iki šiol nebuvo išleistos lietuviškai. Tikrai galime kalbėti apie tam tikrą vaikų literatūros proveržį“, – sako R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Užpildėme visas nišas

Vaikų literatūros klasikas, rašytojas ir iliustruotojas, prestižinei Astridos Lindgren premijai nominuotas Kęstutis Kasparavičius taip pat sako pastebintis, kad vaikiškos literatūros poreikis išaugo, o leidėjai nišą sugeba užpildyti tarptautinių apdovanojimų vertais kūriniais.

„Per pastaruosius dešimt metų, man atrodo, jau tikrai visas vaikų literatūros spragas užpildėme. Anksčiau vis kalbėdavome, kad trūksta autorių, ypač poetų, o dabar jau matome, kad atsirado naujų kūrėjų, dailininkų, netrūksta ir leidėjų. Pastebimos kelios tendencijos: susiformavo puikūs rašytojų ir iliustruotojų tandemai, išdrąsėjo ir tie, kurie ir patys rašo, ir patys piešia. Taip pat pagaliau turime ir vaikų literatūros bestselerių, o to anksčiau nebuvo. Tikrai jaučiu, kad vaikų literatūra atgavo savo pozicijas ir tarp leidėjų, ir smagiausia – tarp pačių skaitytojų“, – sako K. Kasparavičius.

R. Elijošaitytės-Kaikarės teigimu, prie tokio proveržio ir vaikų literatūros kokybės kartelės pakėlimo stipriai prisidėjo ir skelbiami naujų knygų konkursai bei jau tradiciniais tapę apdovanojimai.

„Manau, tikrai daug reikšmės turėjo konkursai, kurie padėjo atrasti naujus vardus ir veidus. Tai ypač matyti ne tik vaikų, bet ir paauglių, jaunimo literatūros segmente. Pradžią tam davė Metų knygos rinkimai – per tiek metų žmonės jau spėjo įsitikinti, kad į rekomenduojamus penketukus patenkančios knygos tikrai yra visomis prasmėmis kokybiškos“, – sako VŠĮ „Laikas skaityti vadovė“.

Alkstu asmenybių, kurios mane įkvėptų, todėl darau viską, kad jos atvyktų į Lietuvą susitikti su skaitytojais. Man ne taip svarbu, kokio amžiaus žmogus – ar tai jaunas kūrėjas, ar klasikas. Noriu, kad kartos jungtųsi, kad turėtume galimybę juos atrasti.

Istorijos, pavergiančios viso pasaulio vaikų širdis

Daug keliaujantis ir savo kūrinius užsienio šalyse pristatantis K. Kasparavičiaus sako pastebintis, kad viso pasaulio vaikai knygose ieško tų pačių dalykų – įsimintinos istorijos ir herojų, su kuriais norėtų tapatintis.

„Man atrodo, kad vaikų literatūra yra labai universali – juk vaikai visame pasaulyje yra vaikai. Daug tenka keliauti, daug bendrauti, ir jaučiu, kad mažieji skaitytojai ar Meksikoje, ar Korėjoje, ar kurioje kitoje pasaulio šalyje turi šį tą bendra – nuoširdumą ir šilumą. Jiems tikrai nėra svarbu, kurioje šalyje knyga parašyta. Jiems rūpi, kad ji teiktų džiaugsmą, leistų įsimylėti herojus. O mūsų autorių kūriniai tikrai yra tokie“, – įsitikinęs rašytojas ir iliustruotojas K. Kasparavičius.

Apie lietuvių autorių sėkmę byloja ir tas faktas, kad netrukus su jų kūriniais galės susipažinti ir anglakalbė auditorija. Lietuvoje sukurta, skaitytojų pamėgta ir specialistų itin gerai įvertina knyga „Laimė yra lapė“ bus išversta į anglų kalbą.

„Tas faktas, kad lietuviška knyga vaikams bus išversta į anglų kalbą, yra neįtikima sėkmė ir didžiulis pasiekimas. Anglų kalba verstinės literatūros yra nedaug, vos keli procentai, ir tai, kad mes tarp tų kelių procentų atsidursime, yra didžiulis įvertinimas. O kartu – liudijimas, kad tikrai galime būti ir aktualūs, ir įdomūs pasaulio vaikams“, – sako K. Kasparavičius.

Vaikų literatūrai, vaikų knygų grožiui daug dėmesio tradiciškai bus skiriama ir Vilniaus knygų mugėje. Čia veiks Vaikų literatūros salė, kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, kuri kasmet pritraukia daugybę garsių svečių, rengia užsienio autorių knygų parodas, atskleidžia vaikiškų knygų formų įvairovę.

„Aš pati alkstu asmenybių, kurios mane įkvėptų, todėl darau viską, kad jos atvyktų į Lietuvą susitikti su skaitytojais. Man ne taip svarbu, kokio amžiaus žmogus – ar tai jaunas kūrėjas, ar klasikas. Noriu, kad kartos jungtųsi, kad turėtume galimybę juos atrasti. Laikydamiesi šios linijos sugebėjome prisitraukti svarbiausias Europos ir net pasaulio leidyklas – tai patvirtinimas, kad einam teisinga kryptimi“, – pasakoja kasmet parodų ir kongresų centre „Litexpo“ įsikuriančios kūrybinės studijos vadovė Sigutė Chlebinskaitė.

Vilniaus knygų mugė vasario 22–25 d. tradiciškai visus skaitančius, vaikų literatūra besidominčius ir ją kuriančius pakvies į Vaikų literatūros salę, o gausybėje renginių, pristatymų, dirbtuvių bei diskusijų bus galima atrasti pačias įvairiausias, gražiausias knygas ir susipažinti su jų kūrėjais.